eina sau, mamytes, skaitau ir plaukai siausias..... nu pas mus kazkaip tfiu tfiu tfiu, bent jau kol kas. as jau cia parinausi,kad maniskis kartais atrezia kazka grubiau, atsikalba, bet tikrai dar ne taip stipriai kaip keletas cia paminetu... isivaizduoju,kad turetu buti nelengva, nes as ir pati buvau ne pyragas savo teveliams.....
mes kazkaip su sunum labai randam kalba, juolab,kad augam be tecio. aisku,kaip ir daugelis tingi tvarkytis, bet mokslai aukstumoie, elgesys mokykloje taip pat. jis nuo mazu dieno pykdavo ant zmoniu,kurie ruko ar vartoja alkoholi (as pati rukanti, tad meciau si iproti, o jei kartais parukau, tai tik kad vaikai nematytu, nes kokias scenas man jis tada iskelia, kad ojojoj
) turi keleta klasioku,kurie elektronines pampia, tai as ji dar [er danti patraukiu,kad va,kaip cia su tokaisi bendrauji, bet nepyktybiskai. didziausias sokas buvo,kai pries keleta menesiu pasisake,kad pradejo draugauti su klases mergaite. buvau soke. bet tik del to,kad dar kazkaip nesitikejau, vis galvojau,kad jis dar mazylis
sirdis dziaugiasi, kad neslepa, pasipasakoja, net paklausia kaip elgtis vienokioj ar kitokioj situacijoj, pvz,ka sakyt, jei ji paklaus ar yra stora ir panasiai . taiva, dziaugiuos,kad daug kalbames, nes kai pati buvau paaugle , viska slepiau nuo mamos, bijojau su ja kalbetis, budavo geda ir nedrasu. tad musu rysys su vaiku bent jau kol kas visiskai kitoks, nei buvo mano ir tevu. labai labai tikiuos,kad jis labai stipriai nepabloges vyraujant hormonu audroms.....
visom paaugliuku mamytems linkiu stiprybes, istvermes, gal but pabandyt prisimint savo jaunystes dienas ir pagalvot,ko jus nemegdavot is tevu puses ir pabandyt kazka pakeist, gal pavyks...