Kiek galiu tiek dalinuosi.
Ką daryti, jei artimieji pastebi priklausomybės požymių, bet žmogus pats tai neigia? Kaip jam padėti?
Pagrindinis psichologinis priklausomybės simptomas – neigimas. Taigi dažniausia praeina nemažai laiko, kol pats priklausomas asmuo pradeda suvokti, jog turi problemą, yra priklausomas. Žinoma, tai įvyksta ne staiga, ne per vieną dieną. Kad priklausomas asmuo susimąstytų, jis pirmiausia turi pajusti neigiamas gėrimo (narkotikų vartojimo, lošimo) pasekmes. Kol nauda, teikiamas malonumas yra stipresni už neigiamas pasekmės, tol asmuo tęsia savo priklausomą elgesį. Tik tuomet, kai skausmas viršija teikiamą pasitenkinimą, žmogus pradeda mąstyti, jog kai ką reikia keisti, jog jo toks elgesys kenkia jam.
Todėl labai svarbu, kad tai suvoktų ir priklausomo žmogaus artimieji, ir netrukdytų geriančiam, vartojančiam narkotikus žmogui pačiam prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Norintys padėti artimieji turėtų neprisiimti atsakomybės už priklausomo žmogaus elgesį, nedangstyti jo, taip sudarydami palankias sąlygas ir toliau be neigiamų pasekmių tęsti žalingą elgesį. Daug metų gyvendami su geriančiu, vartojančiu narkotikus asmeniu, artimieji tampa jo bendrininkais, patys to nesuvokdami ir nenorėdami savo elgesiu palaiko jo vartojimą.
Norintys padėti artimieji turėtų neprisiimti atsakomybės už priklausomo žmogaus elgesį, nedangstyti jo, taip sudarydami palankias sąlygas ir toliau be neigiamų pasekmių tęsti žalingą elgesį
Dažnai toks priklausomas artimasis būna kaip „nematomas dramblys“ namuose. Visi viską žino, bet visi tyli, apie tai nekalba. Problemos neigimas, tylėjimas nepadeda, o tik pablogina situaciją, juk šeimos nariai viską mato ir supranta, o vaikai ypač kenčia, jaučiasi kalti dėl tėvų gėrimo ir t. t.
Atvirumas gali padėti. Artimieji turėtų aiškiai įvardyti sau ir priklausomam artimajam, kas vyksta jų šeimoje, neneigti skaudžios realybės. Atvirai kalbantis su priklausomu žmogumi, reikėtų pasiūlyti konkrečią pagalbą (pvz., pasiūlyti gultis į ligoninę detoksikacijai, surasti reabilitacijos centrą ir pan.) arba net pateikti sąlygas paliekant pasirinkimo galimybę pačiam asmeniui. Tačiau iškėlus sąlygas, pvz., jei ir toliau nori gyventi mūsų namuose, turi važiuoti gydytis, būtina jas įvykdyti.
Pažadų nevykdymas, atveria kelią tolesnėms, išradingesnėms, subtilesnėms manipuliacijoms. Taigi, jei jau ką pažadėjote, taip ir padarykite. Svarbu viską daryti su meile, t. y. visi artimųjų veiksmai, elgesys turėtų priklausomam asmeniui byloti: „Mes taip elgėmės, nes tave mylime ir nenorime tavęs netekti; mes netoleruosime toliau tavo tokio elgesio, tačiau kiekvieną akimirką esame pasirengę tau padėti, jei tik tu nuspręstum keistis.“ Yra net terminas, apibūdinantis tokį elgesį – „griežta meilė“.
Taigi priklausomybė paliečia visus šalia gyvenančius asmenis. Todėl artimiesiems siūlyčiau lankyti Al-Anon grupes, vaikams – Al-Ateen ar Suaugusių alkoholikų vaikų (SAV) grupę bei pasinaudoti psichologų pagalba. Al-Anon – tai savipagalbos grupės, skirtos būtent priklausomybe sergančiųjų artimiesiems. Šiose grupėse žmonės sužino ir išmoksta, kaip būti, gyventi su priklausomu asmeniu, kaip nesielgti ir nepalaikyti priklausomo elgesio, o tą pačią problemą turinčių asmenų dėka nesijaučia vienišas. Tai galimybė savo vidinių, iki tol neatrastų resursų dėka tęsti gyvenimo kelionę.
Neretai būna, jog daugelį metų gyvenusi pora išsiskiria, būtent tuomet, kai, pvz., vyras alkoholikas nebegeria, lanko AA grupes, keičiasi, kai, atrodytų, prasidėjo ilgai lauktas, šviesusis gyvenimo periodas. Būtent – alkoholikas keičiasi, o žmona – ne. Taigi psichologas gali padėti suvokti artimiesiems (dažniausiai tai būna žmonos, mamos) jų klaidingą elgesį ir ieškoti naujų elgesio, bendravimo būdų, tiesiog geriau save pažinti.
Vaikas
Senokai sioje temoje besilankiau, kuria beje pati ir sukuriau. Dalyvavau jau nebe viename al-anon susirinkime 
