Gimdymo istorijos (be komentarų!)

«1 10 15 1719 20 30 38 Kitas »

2014.10.06 16:23 (prieš 11 m.)

na praejo jau beveik 3 menesiai.. papasakosiu ir as savo istorija.. o viskas buvo taip, kad liepos 3 diena buvo terminas, bet kaip vaiksciojau taip vaiksciojau liepos 4 diena gydytoja liepe vaziuot i GN, kad paziuretu.. nu ir nuvaziavus - jokio, viskas puiku ir paleido namo savaitei..
atrodo ta savaite kaip menuo ejo...
Grazu liepos 9 ryta as su visais daiktais prisistatau su visais daiktais. Uzdeda man saremiu ir toniuku matuoklis nu ir ka, fiksuoja saremius, o as nieko nejauciu patikrina ant kedes - 2 cm ir man iskart liudna pasidaro, bet gydytojas nusprende mane paguldyt i skyriu ir ziuret kas bus (juk veikla vyksta, o as nieko nejauciu)
Vakare apie 22 val prasidejo ziaurus pilvo skausmai, iskvieciau vyra, vaikstom po koridoriu ir laukiu kada paziures, o kiekvienas zingsnis - toks skausmas :(( ateina gydytoja - 2 cm, galvojau apsiverksiu, bet man suleido vaistu ir liepe miegot, o vyra issiunciau namo laukti..
Kita ryta vel patikra nu ir klausia ar noriu gimdyt, as pradedu maldaut, kad tikrai jau noriu nu ir ka - 4 cm - lekiam i gimdykla..
Atsidurus gimdykloje iskart pasakiau, kad noresiu epiduro - sutiko nuleido vandenis ir kaip tik vyras izenge i palata, pradzioje guliu, zvengiam su vyru - ateina tikrinti - 4 cm po 2 valandu. nusprende statyt skatinamuosius.. lasa ta laseline ir jauciu kaip mane pykina.. apvemiau vyra bananu... as verkiu is skausmo ir atsiprasineju - jis juokias ir sako - reikia pratintis - vaikas tikrai daugiau kartu apvems... ant tu zodziu vel ji apvemiau atejo tikrinti - 5 cm, man skauda - maldauju epiduro. Sako dar palauk - sutikau (kvaisa), padidino skatinamuju doze, as pradejau verkt, kad nebegaliu, noriu stot - pastato mane - griunu, gerai, kad vyras salia - pagavo.. vel guldo, vel verkiu kaip negera.. dingineja vaizdas - gaunu deguonies kauke, gydytoja rekia, kad as silpnavale, as dar labiau verkiu.. vyras jau matau nervuojas... vel prasau epiduro - patikrina - 7 cm, sako jau nebegalima leisti, gaunu kazko nuo skausmo, o man tik galva svaigsta... praeina dar laiko - as noriu stumt, patikrina 9,5 cm, dar sako palauk...
atejo laikas stumt, stumiu - nemoku, vel girdziu is gydytojos, kad durne esu, as nervuojuos... pagaliau pavyo - per 30 min isstumiau savo 4200 g aukso ir 54 cm

21
2014.10.06 16:26 (prieš 11 m.)

Na ką laikas pasipasakoti būdama nėščia vis skaitydavau gimdymo istorijas ir nei kiek jos nebuvo baisios, atirkščiai tokios idomios, visos skirtingos, bet tuo pačiu ir panašios rugpjūčio 22d 3.00 nakties prasidėjo nežymūs skausmai, išėjau į kitą kambarį prigulti, kad galėčiau ramiai vartytis ir skaičiuoti laiką netrukdant vyrui. Skausmas kartojosi kas 5-7min taigi 9.00 pajudėjome į ligoninę, nors dar galėjau kentėti, bet tolimas kelias buvo iki ligoninės, tat nesinorėjo staigmenų. Atvykus į ligoninę paguldė į potologinį, nes sarėmiai buvo silpni, o veikla neprasidėjusi. Tada ir prasidėjo vargai, nes sarėmiai vargino dar visa diena ir visa naktį, viso 16 valandų, tai tik kitos dienos 6.00 ryte nubėgo vandenukai, sarėmiai jau buvo skaudūs, bet dar kenčiami... Perkėlė į gimdyklą... 1cm atsivėręs...prašau epidiūro, nes beveik para laiko be miego, suleido, bet nesuveikė, skausmas didėja, prašau dar karta suleisti, bet vistiek nepadeda, skausmas žvėriškas... kaklelis 4cm... leidžia skatinamuosius...kaklelis jau 8cm...skauda labai, siūbuoju į visas puses. Taip 8 valandas gimdykloje. Užėjo noras stumti, kaklelis pilnai atsivėręs, bandau bet neina...stūmiau labai daug kartų, teko kirpti, nes vaikučiui virkštelė apsivijusi... dar keletas sunkių stumimų... 13:16 pirma ką pamatau - tai juodus juodus savo berniuko plaukus... Jis buvo dieviško grožio ...kūnas paskendo į ramybę, jokio skausmo jokios panikos, tik ramybė ir vaikelio balselis... Dėl savo vaikelio buvo verta, miega dabar šalia, tyliai alsuoja, o juodi plaukučiai papurę ir linksmai susivėlę

30
2014.10.06 17:05 (prieš 11 m.)

Na prisiruosiau ir as papasakoti savo istorija atejus terminuj geguzes 29 pagulde mane i patologijos skyriu del sumazejusiu tonusu. Atgulejau savaite visa ta laika kaip isprotejusi vaiksciojau aplink ligonine gal bus greiciau, vyrui liepiau nesti ananaso ko tik neprigalvojau, bet mazyle nesiruose net pajudeti birzelio 4 ryta 9 val. daktare pakviete apziurai sako o 4cm uzdeda pamatuoti tonusus fiksuoja siokius tokius saremius,sako gulam i gimdykla, as nieko nejauciu. Gimdykloje susirenka daktarai apziuri nusprendzia kirpti vandenis nes ju labai daug. Issikvieciu vyra sedim juokaujam spirokliuoju ant kamuolio apie 11val ateina akusere sako net nepanasu, kad ruostumeisi gimdyti, per daug tu cia linksma, veikla nevyksta vis dar 4cm skatinam. Na kalasaline lasa dar nieko nejauciu vyras iseina papietauti grizta 12val. Man jau po truputi nebelinksma daktare siulo epidura ai sakau kolkas nereikia (pasigailejau). Nuo 14 val. supratau kad noriu epiduro, gydytoja apziuri sako fsio jau 7cm. 15 val prileido vonia sako gulk susisildyk, o ten man buvo pragaras, dar ijunge tuos burbuliukus vyrui sakau isjunk arba soksiu pro langa. po valandos pagaliau leido islipti. Atejo gydytoja apziurejo sako jau nebedaug jau 9 cm. As vos ne kas 15 min klausineju, jau greitai, jau galiu stumt? Akusere juokiasi sako tai kaip tu stumsi jei dar net nenori, sakau nesvarbu bet as jau galiu na ir apie 17.30 (laikrodis buvo pries akis:)) pradedu noret stumt jau 10cm vyras sako sorry nebegaliu matau niekuo negaliu padet as gal pabusiu uz duru (buvom sutare kad jau sitame linksmume jis nedalyvaus) na o as po truputi, bandau stumti ir gulom, paskui patupde vel pagulde nu niekaip nesiseka man, atbego gydytoja sako nu davai jau nebedaug, vienas stumimas antras matau kazkas negerai gydytoja isbego is palatos akusere laksto nesuprantu kas vyksta skatinamuosius atjunge girdziu kvieciam anesteziologa darysim cp gimdyve kraujuoja, sakau kas vyksta sako itariam atplyso placenta nera ko delsti, na ka atsiduriu operacineja anesteziologe kisa lapa pasirasyt galvoju pasirasyk pati niekas cia neklausia mano nuomones, na siaip ne taip suraitau ala parasa ir... pabundu jau pakeliui i reanimacija, spejau paklausti kas gime, sako mergyte 3,760g grazi sveika viskas tvarkoje. Nakti praleidau reanimacijoje mazyte pamaciau tik kita diena apkabinau ir nebepaleidziu iki dabar. Net vyras sako gal galeciau ir as biski patureti Tai stai tokia mano istorija;)

32

Julia_2

Markas 3 m. 2 sav.

ADOMAS 9 m. 1 mėn.

Danielius 11 m. 10 mėn.

2014.10.06 20:58 (prieš 11 m.)

bravia parašė:
Na prisiruosiau ir as papasakoti savo istorija atejus terminuj geguzes 29 pagulde mane i patologijos skyriu del sumazejusiu tonusu. Atgulejau savaite visa ta laik…

grazu... net apsiverkiau

vilma s

Akvilė 6 m. 8 mėn.

Adamas 11 m. 11 mėn.

2014.10.09 10:42 (prieš 11 m.)

Sveikos ir as noriu papasakoti savo gimdimo istorija. Man gimdimo tada buvo birzelio 22d kadangi ta diena gerai jauciausi tai 23 ejau i klinikas pasitikrinti sako viskas gerai bet jau atsivere 2cm bet sako laukiam keliaukit namo jei neprasides veiksmas atvykti penktadieni pasiroditi :-) atvykus penktadieni sako dar niekas nejuda i prieki bet guldom ir stebesim nes man nustatytas gestacinis debetas, nenorejau gultis tuo labiau ant savaitgalio nes jauciausi puikiai. Na ka pagulejau savaitgali ir nieko tik tonusus pazedavo ir viskas. Na ka pirmadieni diena viskas normaliai jauciausi puikiai :-) vakare paskambino drauge tai isejau i kolidoriu pasikalbeti ir bekalbant pajutau kad nubego vandenys. Nuejus pas akusere apziurejo pasake kad atsivere tik tie patys 2cm bet liepe ruostis i gimdykla. Tuoj sesute nuveze i gimdykla. Netrukus atvaziavo ir vyras nors bet nebuvom planave kad jis dalivaus gimdime. Gimdykloje saremei vis stiprejo nepadejo nei vaiksciojimas nei buvimas duse nei sedejimas ant kamuolio nes taip skaudejo kad baisu budavo eini ir kojos linksta ir atrodo dingineja samone bet gerai kad vyras sale buvo. Gimda atsidare 4cm atejo akusere sako ar darom epidiura sakau darom bet kai atejo daryti negalejau susikaupti ir nusedeti ramei nes kaip saremis taip ir rieca nugara. Gavosi taip kad likau be epidiuro. Skausmas vis didejo nuo to vyro pirstai kentejo :-) prasiau nuskausminajumu kuriu sulaukiau tik paryciais nors buvo jau prasoma nuo pat vakaro. Tai ka nuo 2 val nakties pradejo lasinti skatinamuosius nes gimda neatsidarinejo, skausmas zinoma didejo bet niekam nebuvo idomu ir jokiu nuskausminamuju nedave,. Taip prasikankinus visa nakti 5 ryto gavau nuskausminamuju kurie visai man nepadejo. Galiausei ryte puse 7 atejusi gydytoja kazka uzsimine kad 7 vaziuojam i operacine darys cezari bet deja skausmas nezmoniskas gydytojos ne kvapo. Vyras jau net balsa pradejo kelti gimdykloje. Puse 9atejo daktaru burelis apziurejo gimda buvo atsidariusi 8 cm viena akusere sako nu bandom stangintis pora kartu pabandeme ir sako nu gal ir iseis pasigimdyti. Bet aciu Dievui atejo budintis gydytojas pasiziurejo sako ar sutinkat su cp nes jum sukilo temperatura ir krenta tonusai. As sakau zinoma kad sutinku nes jau puse nakties prasiau kad darytu nes skausmai nezmoniski buvo. Mane tuoj pat suruose i operacine ten ta moteris kuri daro nuskausminima mane isvadino islepinta, nesusitvardancia mazvaike, kuri nesugeba ramei pasedeti kol ji suleis vaistus i stubura. Dar pridure kad ko cia tokia nusipenejus storule kad net neina rasti kur idurti. Galiausei susikaupiau kad galetu idurti ampule tarp saremiu bet ta neveksla kai idure sako oj pertrumpa adata reiks durti dar karta o pries tai prigazdino kad galiu likti invalide jei ji blogai idurs. Bet gerai kad jai pavyko nuskausminti daktaras puikiai padare operacija ir as pamaciau savo maza angeliuka. Dekinga tam puikiam daktarui kuris atejas nesiterliojo o emesi butinu veiksmu. Db jau 3men dziaugiuosi savo berniuku. Beja dar operacijos metu nualpo viena asistente tai isvis juokas ima kas operacineje vyksta.

2014.10.10 18:34 (prieš 11 m.)

Cia buvo pamineta apie klinikas. Tai as parasysiu savo patirti jose. Esu is Marijampoles. Termino diena nuvykau i ligonine, pas savo daktare patikrinimui. Paziurejo vaikucio tonusus. Saremiu nera. Patikrino ant kedes - viskas aukstai, uzdara ir tikrai negimdysim. Nulipus nuo kedes, aunantis batelius sliukstelejo vandenys. Kadangi po pirmo cp buvo neraeje 2 m, tai su greitaja isveze i klinikas. o ten ir prasidejo... Is karto pasake, kad gimdysim naturaliai, nes PRIVALO moteris pati pagimdyt. Isvede i gimdykla. Per pora valandu atsidare iki 4 cm, o tada pradejo skatint... maniau mirsiu jau, nes randa nezmoniskai plese. Nuvede daryt rando echoskopijos, o ten gydytoja pasake, a vdrug pavyks pagimdyt. tada is kits gydytojos ir rezidentes gavau morala, koks cp nesveikas vaikui, cia tik mamos uzgaida, bet akivaizdziai buvo kisene atkista. Jei butume dave kisi, butu nekankine iki galo. Zodziu. Vakare pasikeite pamaina, patikrino ir pasake, kad niekas nebevyksta. Turejau islaukt kol kita mamyte pagimdys dvynukus, tada atejo daktaras, vel patikrino ir isvede i operacine. O ten siaubas. Gavau daline narkoze, tai maciau dukryte, kai istrauke buvo visa pamelus ir 2 kart apsisukus virkstele. Kaip daktaras sake, tai jei butu dar bent pusvalandi palaukta tai butu mergyte visai uzdusus, nes buvo be vandenu. O ir randas nebuvo geriausios bukles, tad galejau naturalaus gimdymo metu pati mirti. O skyriuj viskas gerai buvo. Tik bande man misinio pasiulyt, nes "niekas nebega", svoris nukrites maziukes, bet pasiunciau mintyse ant triju raidziu ir pati maitinau. Jau 3 para po cp pieno upes buvo. O 5 para jau isvaziavom namo su normaliu svoriu. O apie zindyma reikia DOMETIS, TURET NORO, KANTRYBES IR DAUG UZSISPYRIMO. Nes jei neuzsispyrimas ir zinios, tai jau nuo 2 paru butu pripumpuota misiniu.

19
2014.10.14 20:05 (prieš 11 m.)

Pasidalinsiu ir aš sūnaus gimimo istorija:
Viskas prasidėjo nuo to, kad su vyru beprotiškai laukėm jo gimimo ir buvo įsitikinę, kad tai nutiks iki termino, t. y. 06-27, bet ta diena atėjo ir praėjo. Per vizitą 06-27, gydytoja paragino laukti ir nieko daugiau. Atėjus 06-29 buvau vis dar pilvota, tad gavau siuntimą į skyrių konsultacijai - atliko echoskopiją, pamatavo kaklelį ir paleido namo, sakydami, jog jau greit turiu gimdyti. Taip sulaukiau 07-04 ir patikrinimo veiksmus skyriuje atliko gydytoja - vandenų mažai, kaklelis cementinis, žodžiu, nieko gero ir ji mano guldo, kad savaitgalį pavaigtų viską cp, nes gimdymo požymių nėra, vaisius pagal mano sudėjimą didelis ir t. t. Žodžiu, man "be valčių" ką nors daryti pačiai. Atveža vyras su mama mane į ligoninę, šnektelėjom ir lieku viena. ~00:00 pajuntu, kad lyg ir sąrėmiai. Imu skaičiuoti, o jie iškart kas 5-7 min ir po 1 min trukmės. Išsikviečiu akušerę, ji mane pas budinčią gydytoją siunčia. Verdiktas, kad kaklelis išsitiesinęs ir atsivėręs 4 cm, tad esu siunčiama gimdyklon. Kovojau dėl kiekvieno cm atsidarymo su vyru šalia. Prašau kartą nuskausminamųjų, man atsakoma, kad niekas nesikiš į gamtos procesus, nebent bus būtina. Laikas bėga ir ~10 val. turiu visus cm. Taigi, liepos 5 d. 10:50 gimė mūsų didžiausias turtas visom prasmėm 56 cm ir 4,04 kg - Augustas! Iki pat paskutinės min netikėjau, kad galiu pagimdyti natūraliai su paralyžiuota kaire šlaunim ir stuburo apačia. Labai didžiuojuos savo vyru, be kurio palaikymo tiek fiziškai, tiek morališkai būtų buvę sunku pasiekti tikslą. O iš pradžių buvau ta, kuri buvo pasiryžus gimdyti viena ir kad vyro nereikia šiame procese.
Iki nėštumo daug domėjausi žindymu, skaičiau knygas, straipsnius bent 4 kalbom, tad nuo pat pradžių žindyti sekėsi - mp greitai prišaukėmėme, sūneli iškart paėmė krūtį gerai, tad ligoninėje nepalikome nė gramo. Sūnelis mp valgo sėkmingai ir dabar, ir augina kilogramus (jau padvigubinome gimimo svorį).

Gimdžiau Pasvalyje, nors abu su vyru gyvename Vilniuje. (Pasvalio ligoninė yra naujagimiui palanki ligoninė, tad tiek gydytojos, tiek akušerės padeda žindymo klausimais)

Šiek tiek išsiplėčiau.

29
2014.10.17 23:47 (prieš 11 m.)

Na, ir man norisi pasidalinti savo istorijomis. Pirmasis vaikas gimė atsiradus infekcijai, gerai, kad jau baigiantis 36-ai savaitei. Pradėjo po truputį bėgti skaidrus skystis - vandenys, ko iš pradžių nesupratau ir neskyriau reikiamo dėmesio.
Po poros dienų, apsilankiusi pas savo gyd., atsidūriau (periferijos) ligoninėje, kurioje tepinėlis nerodė, jog tai vandenys (neteisingai paimtas tepinėlis?).
Po kelių dienų dvejodami paleido, tuo pačiu išrašę siuntimą į Santariškes. Kadangi po ligoninės labai norėjosi savo lovoje pernakvoti, į Santariškes suplanau tik kitą rytą. Ir ką gi, prabudau 1 val. ryto nuo sąrėmių kas 2 min. (!). Kadangi buvo prisakyta užėjus sąrėmiams pirma gerti magnį,- jei sąrėmiai nesibaigs, tai jie tikri - taip ir padariau. Nepraėjo. Taigi, paskambinau į greitąją, ir anie nusprendė, kad "reikasl yr". Pakeliui įkalbinau nebevežti manęs į tą pačią ligoninę, nes gi jau nebenorėjo jie manęs. Taip 4 val. ryto atsidūriau su siuntimu ir greitaja Santariškėse.
Santariškėse ir be tyrimo buvo aišku, kad tas bespalvis bekvapis skystis yra vaisiaus vandenys, kurių jau nedaug bebuvo likę, o kaklelis neatsidarinėjo, nors sąrėmiai vyko. Reziume: per 12 val. atkeliavo į šį pasaulį sveikas naujas pilietis, buvau susikaupusi (prisiskaičiusi Šemetos), nors ir be šypsenos, bet ir be didelių skausmų, tik su pasiūlytais intraveniniais nuskausminamaisiais. Tiesa, visai negalėjau pakęsti prisilietimų, apie kokį masažą ir kalbos negalėjo būti. O ir visų sąrėmių metu klūpsčiomis neišklūpėjau, pavargau. Taigi, toks ne visai idealus gimdymas pagal natūralistus
Antrą kartą jau buvau drąsesnė, į Lietuvą gimdyti negrįžau. Kadangi šitoj šaly moterys cezarį ar normalų gydymą renkasi kaip duoną ar batoną parduotuvėj, tai gydytojai vis pabrėždavom, kad norim "normalaus". Vaiko padėtis buvo tinkama, tik niekaip jis nenorėjo krapštytis lauk. Vandenų kritiškai sumažėjo, todėl nori nenori, buvo paskirta data skatinti. Tačiau tą pačią naktį vaikas nuspredė lįsti lauk: ligoninėj atsidūrėm keliomis valandomis anksčiau, nei buvo gydytojos suplanuota. Per rytinę vizitacija apžiūrėjusi ji pasakė, kad bus labai lengva, ir paliko mane ramybėj. Vat tada jau pagalvojau, ar tikrai man taip norėjosi antro vaiko... Įspėjau vyrą, kad rėksiu, liepiau nieko man nepasakoti ir masažuoti STIPRIAI. Labai aiškiai jutau, kaip vaikas keliauja žemyn. Jam nukeliavus, pakvietėm personalą, seselės nuvedė į gimdyklą (galvojau, o kas būtų užėjus sąrėmiui, ar krisčiau ant grindų?). Keista, bet stangų nepajutau. Stūmiau "ant nuomonės", ir pavyko. Nors rėkti šį kartą jau rėkiau, kitaip būtų buvę sunkiau. Sakė: "Nerėk", o aš galvojau: "Neaiškinkit, jūsų darbas vaiką gaudyt" Taip labai natūraliai per 6 val. gimė antras pilietis. Į palatą taip pat parėjau, apskritai antrą kartą atsistatymo procesas daug greitesnis.

28
2014.11.25 14:18 (prieš 11 m.)

Sveikos mamytes, jau sulaukusios ir dar belaukuancios savo stebukleliu
Papasakosiu ir as savo gimdymo istorija, kuria sau ivardiju kaip gimdymo nuotyki.
Taigi, pradekim nuo to, kad pats nestumas buvo labai lengvas, visalaik daug judejau, i baseina ejau net paskutine savaite. Knygos apie gimdyma su sypsena taip ir nebaigiau, kazkaip ji man "neprilipo". Gimdymo nebijojau, nes tai musu pirmas vaikelis ir tiesiog nezinojau ko bijoti.
Oficiali gimdymo data buvo 11.23, bet nuo pat pradziu visiems sakiau, kad noriu gimdyt 11.22, nes ir siaip data grazi ir mums ji ypatinga.
11.21 buvo labai grazus oras, snigo, vyrui parasiau, kad noreciau gimdyt tokiu oru. Vyrui grizus is darbo juokavom, kad turbut nedtumas uzsites, nes per gerai jauciuosi ir jokiu pranasingu zenklu nera.
Nakti is 11.21 i 22 prasidejo nestiprus pilvo maudimas, bet laiko is pradziu neskaiciavau, tarpuose uzmigdavau. 4val ryto pradejau skaiciuoti, tarpai buvo 7-8 min, pamaniau, kad va pagaliau paruosiamieji prasidejo. Taip skaiciavom su vyru dar pora valandu, tarpai jau buvo 5-7min. Vyras jau sake keltis ir vaziuot, bet as dar sventai isitikinus buvau, kad cia paruosiamieji, tai pagulejom dar iki 7val. Atsikelus nuejau i dusa, issidziovinau plaukus, neskubedami susiruosem. Bevaziuojant dar juokavau, kad bus nesamone, jei cia tik repeticija, nes su visais daiktais vaziavom...
Ligonineje buvom puse 8:30, mane pajunge toniuku paklausyt, per 12 min buvo 4 saremiai, bet niekas neskubejo, 9val atejo gydytoja. Kai apziurejo kakleli sako - jus nejuokaukit, cia pilnas atsidarymas! As pradejau juoktis, sakau, kad negali but, nes tikejaus kad apziures ir namo paleis. Tada gydytoja sako, nu gerai, dar karta patikrinam, bet abejoniu nebebuvo. Nuejom tiesiai i gimdykla. Leido man dar i tualeta nueti, tada nuleido vandenis ir saremiai pradejo skausmingesni darytis, bet is tikro dar visai pakenciama buvo. Kvepavom su vyru kartu, jis man koja padejo laikyt, nes reikejo i kamuoliuka riestis, o man kaip tik issitiest norejosi. Na ir netrukus leido jau stumti, o 10:36 gime musu mazoji dukryte.
Dabar jau esame namie ir vis pagalvoju, kad tikrai nieko baisaus ten nebuvo, vyras sake net nespejo issigasti.
Tai va, jei cia viska leme savitaiga, poziuris ir nusiteikimas, tai mano atveju tai suveike visu 100%.
Dar laukiancioms linkiu kuo pozityvesnio nusiteikimo, juk viskas priklauso nuo musu.

58
Mylimoji.

2014.11.25 15:57 (prieš 11 m.)

Sveikos ,kazkada rasiau cia svao pirmaja gimdymo istorija,kuri taip pat nebuvo tokia,atvaziavau pagimdziau,pabuvau ir namo.Taip ir si kart,be navarotu niekaip
Mano pasakojimas,gal kek jau pagyvenes nes viskas nutiko pries 6men.bet atrodo viskas sviezia kaip vakar,neveltui sakoma,jai vyras buvo armijoje to niekada nepamirs,kaip ir moteris savo gimdymu.
Viskas buvo taip 2014-05-25 Sekmadienis eiline diena ipusejam i 37sav.jau visai ant nosies atrodo bus ir 38sav.lankom stacionara,nuo ryto nuvykau i patikra,sako mamuk padaryk su vyru namu darbus pralausit ledus,sakau man regis ir be namu darbu viskas gerai ten tirpsta bet padarem ir namu darbus dar iseinant gine pajuokavo juk tu pas mus moki ryte ateini pasirodai vakare gimdai,gal bus ryt poryt.Taip visa sekmadieni,visa diena jauciau maudimus,kurie pasirode visai ne paruosiamieji,kaip man atrode,o tikri saremiai Nuo 16val.jie tapo reguliarus kas 5min .Vyras pajuokavo,kad vaziuosim gimdyt.Sakiau nu jau kaip ir preita gimdem Isejau i kiema pasivaiksciau,bet buvo per sunku,ejau namo,pavalgiau,issiploviau virtuveje grindis,ir cia jau jums atejau bedavotis kaip man sunku Ta proga mazasis nusprende,kad gana jau cia man vis guostis,nubego vandenys 19va.l.
Tuo tarpu brangiausias zole kieme pjove,pasaukiau ji sakydama:''jai jau baigineji darbus,buk gerutis eik maudytis,ruosimes vaziuoti man bega vandenys''.Vyro akytes dideles,ar tikrai pirmas klausymas? tai nusimaudziau,susirinkau paskutinius daiktelius,maziukei tasiuka sukroviau,i svecius.Ir susiruosem i GN . Labai su nuotaika,juokaudami.Visai ne kaip i gimdyma
Atvaziavome 19:30val.,ir pataikeme i labai superine pamaina aciu aciu aciu galiu tik sakyti Na ir ka,apziurejo sako 4cm.! nu geras ane? raso tonusiukus,saremius,sako skauda?sakau nu,kad ne maudena sako maudena?cia jau turetu skaudeti aaa turetu,tai sakau lauksim,kol skaudes :oops:Palatoje su vyru juokiames,pro langa spoksojom,vis juokdavomes tik atsistojus balute palieku,fotkinomes.Taip ir laukem,per 4val. jau buvo visi 7cm.na tada jau skaudet pradejo Tai keliavome i gimdykla.Ten labai daug man vyras padejo,masazavo nugariuka,palaike,kartojo kokia saunuole!Saremiu metu,daug vaiksciau ,sokom su vyru kaip sakau nes gulint labiau skaudejo,bet kaip pasakiau,gulint man labiau skauda,tada teko gultis,kad dar paskatinti veikla,tai iki 1val.buvo visi 9cm.o 10cm.jau atrode toks saldziai saldus,kad vaje vaje,juokavau,kodel as nei epidiuro negavau,sako gine juk atvaziavai su 4cm.juokdamasi,o dabar 10cm.ji apie ji svaiksta sakau tai gal bent paracetamolio tabletytes galima,tai akusere juokias,kur ja ideti,sakau gal man psichologiskai tik padetu ,kad greiciau galvyte isistatytu ,reikejo pritupimus daryti,aciu savo vyrui,kuriam teko cia daug jegos prideti,padedant man,negaliu juom atsidziaugti ir taip 02:05val.geguzes 26d.pasauli isvydo musu mazas sunelisBe jokiu nuskausminamuju ar dar ko.Buvo ant kaklo uzsisukus virkstele,bet sake akusere greiciausiai cia saremiu metu kaip jis labai malesi tai ivyko,nes nei priduses nieko.Svere 3898kg.ir 55cm.stebejosi visi,is kur cia toks kukuliukas iskart uzdejo ant krutines,ka pirma pamaciau,tai ilgus nagucius,ir nosyte kaip seses Paskui maziukas keliavo pas teveli.Tuo tarpu mane ruosiasi siuti,bet deja niekaip neisejo pati placenta,30min.lauke kol ji pajudes,o ji niekaip...Todel teko gauti narkoze,ir tokia mini operacija,kurios metu buvo pasalinta placenta,(daroma abrazija)ir susiuta,nes suplysau per sena kirpta randa.Po narkozes,pramerkiau akis mano vyrukai buvo salia palauke kol atsigavau,ir ejom i palata.Tik netoli nuejau,nualpau,nieko nepamenu,tik jau kaip atgaivino pamenu ,kad kartojau,kad nieko negirdziu. Tada su ratukais grizau i palata ten gavau pora lasaliniu,gelezies.I ryte kita gine apziuros metu,liepe jau keltis judeti,eiti i dusa,nors atrodo tik pora val po gimdymo buvau...Tai lydejo mama,ir ka manot nueiti nuejau ir vel nualpau,vel lasalines kapsejo
Bet neskaitant viso sito,salia buvo mano turtukas
Tik va jis pas mane toks naktinukas buvo,tai cia sunkiau jau man naktim,islikti zvalia.
3para grizom namo,deja nebuvo viskas taip grazu kaip norejom.Jauciau dar GN namuose kad pasvaiksta galva,ta silpnuma,bet maniau savi namai,sienos gydo.Dar sveciai vienas po kito pludo i palata,nieko isprasyt nesugebejau,o poilsio trukumas buvo.Grizom namo,ir ta pacia nakti,ekstra su greitaja pakliuvau i Klinikas kur 10 dienu kovojau del savo gyvybes,Dievulis tikriausiai nusprende,kad dar ne laikas,dar turiu cia zemeleje savo darbeliu.Buvo labai sunkus momentas tos dienos nezinios,ir tai diena jau atsigaunu,kita jau nei ranku nepakeliu.Bet stai jau viskas praeityje,visi esam kartu ir laikingi.Nuostabus vakarai sedeti ir laikyti ant ranku maza berniuka ,stebeti kaip vyras zaidzia su dukryte,kasdien galiu tik pasimelsti uz visa tai.

50