Mergaites... Neegzistuoja toks dalykas kaip ideali santuoka be menkiausiu pastangu
Nera tokio dalyko kaip buvimas su kitu zmogumi bendromis jegomis nekuriant savo santykiu. Juk santuoka kaip lauzas - nekurensi, nepuoselesi, tiesiog uzges. Ir seimos puoselejimas - dvieju zmoniu darbas.
„Viena iš mano mėgstamų Biblijos eilučių skelbia: „ Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.“ Prasmė aiški: jei turime jautį, neišvengsime ir jaučio mėšlo. Jei nenorite jaučio mėšlo, turite atsikratyti paties jaučio. Bet jautis yra mums naudingas – jis padeda pasiekti „gausų derlių“. Taigi patenkame į keblią padėtį: jei norime turėti iš jaučio naudos, privalome pakęsti ir jo mėšlą.
Santuoka yra gerai. Mes gauname „gausų derlių“ iš sąjungos su kitu žmogumi. Tačiau kyla ir sunkumų. Nėra tokio dalyko kaip santuoka be „mėšlo“. <...>
Šių eilučių neišgirsite skaitant per jokias jungtuves. Ir nepamatysite sveikinimo atvirukų su šiais žodžiais. Kodėl? Ogi todėl, kad mes nenorime pripažinti, jog įsigydami santuokos jautį kartu gauname ir krūvą vedybinio mėšlo. Bet kaip tik taip ir atsitinka. IR VIS DĖLTO SANTUOKA YRA NUOSTABI. <...>
Jei viskas, ką gaunate iš santuokos, yra tik mėšlo krūva, įsigijote nesveiką jautį. Reikia su tuo susitvarkyti.
Bėda ta, kad daugelis nesitiki savo santuokoje rasti nė gabalėlio mėšlo, ir kai pajunta jo dvoką, supranta tai kaip ženklą, jog vedė ne tą žmogų.“ (Mark Gungor "Per juokus į geresnę santuoką")
Labai nebloga knyga ir seminarai. Neretai tam, kad pakeisti santykius norima linkme, pirmiausia reikia pakeisti situacijos matyma. Visi zinome kokie skirtingi yra zmones: mums rupi skirtingi dalykai, esame apdovanoti skirtingais charakteriais, galu gale mastome ir matome aplinka per savo jausmu prizme. Tai kas vienam jau tragedija, kitam - nereiksminga smulkmena. Menas - moketi skirtumus paversti bendrumu. Juk is tiesu mes mylime salia musu esancius zmones ne uz ju privalumus, o uz ju trukumus.







