Mano vaikas auga be darželio

11. Diatrix

    

    

    Mažylis 11 m. 6 mėn.

    

    2017.09.27 13:53 (prieš 8 m.)

    Niuni parašė:
    Labiausiai pergyvenu ar pritaps mano vaikai mokykloje. Juk bus darželio grupė jau kaip ir susidraugavusi. O mano vaikai tik pirmoje klasėje prisijungs prie tų vaikų…

    Mūsų vaikystės patirtis praktiškai identiška- aš irgi iki 7 metų turėjau tik minimalius kontaktus su kitais vaikais, augom su 7 metais už mane vyresne sese vienkiemyje. Darželio niekada nelankiau. Bet atėjusi į mokyklą niekada neturėjau problemų dėl bendravimo, labai lengvai užmegzdavau kontaktus, netgi dažnai būdavau kolektyvo lydere, ir klasėj, ir universitete, nors atėjusi į pirmą klasę jokios bendravimo patirties su bendraamžiais neturėjau.
    Manyčiau, visie šie dalykai daugeliu atveju apspręsti mūsų prigimties. Juk vieni esam intravertai, o kiti- ekstravertai. Komunikuoti, aišku, išmokstama, bet vienišiui intravertui tikrai nereiks iki pilnos laimės būrio žmonių, manyčiau, o ekstravertas tiesiog ,,susprogs'' emociškai, jeigu bus ilgą laiką izoliuotas.
    Dėl neturėjimo patirties augant darželyje patyriau tik tokį nepatogumą, kad iš pradžių gan sunkiai sekėsi mokytis skaityt, rašyt. Mano auklėjimas, sakyčiau, buvo daugiau holistinis- tėvai tiesiog vesdavos mus kartu prie visokių veiklų ir taip natūraliai susipažinom su pasauliu. Bet raidelių ir skaičių niekas nemokė, pasakų niekas neskaitė...Augindama saviškius, stengiausi skirt dėmesio tiems dalykams.
    Nepergyvenkit, visi vaikučiai yra unikalūs, o su meile auginami tikrai atsiskleidžia kaip gražiausi žiedai.

    2
12. 

    

    2017.09.27 13:55 (prieš 8 m.)

    Dėl darželio ir mokyklos, tai klystate, kad sakote, jog ta grupė kuri lankė darželį paklius dauguma ir į pirmą klasę kartu. Mažame miestelyje gal taip, bet mano pirmokės atveju, tai pirmoje klasėje yra tik viena draugė iš darželio grupės, visi kiti vaikai "svetimi". Ir visi susipažino jau per rugsėjį nėra tame bėdos. Be to, juk vaikai dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar gali ir keisti mokyklas. Tad tie klasės draugai gali keistis begalę kartų.

    4
13. 

    

    2017.09.27 14:30 (prieš 8 m.)

    O as nuo 9 men buvau paliekama visiems, mociutei, paskui auklei, paskui nuo 3i darzeli. Labiausiai gaila, kad mama nuolat stumdama nuo saves, taip ir nesuteike to saugumo jausmo. Nebuvau labai bendraujanti, bijodavau vaiku. Isaugau tik universiteto laikais sitas baimes. Su mama taip ir neatsirado rysio. Ir dabar kiek pajegia ji bando mane itikinti vesti juos i darzus☺️ bet man jau pykcio nebekelia.
14. Pumba

    

    

    

    2017.09.28 18:24 (prieš 8 m.)

    Ramimama parašė:
    O as nuo 9 men buvau paliekama visiems, mociutei, paskui auklei, paskui nuo 3i darzeli. Labiausiai gaila, kad mama nuolat stumdama nuo saves, taip ir nesuteike to s…

    Užmačiau įdomią diskusiją, įsiterpsiu ir aš Pirmi du ilgai buvo namie, nes sprendžiau pagal savo pojūčius darželyje. Į daržiuką vyriausias nuėjo 5-erių, dukrytei buvo 3,8 m. Trečią vaiką pernai paleidau, bet dėl nuolatinių slogų nuo spalio vidurio iki balandžio prabuvo namie Apie sunkumus ir t.t. nerašysiu. Mano mintis ta, kad esant galimybei vesti/nevesti pirmiausia reikia vertinti ne iš savo asmeninės patirties, o pagal vaiką. Idealu būtų turėti galimybę pabandyti vesti ir tik tada nuspręsti, kaip vaikui geriau. Aš dėl pirmo vaiko padariau didelę klaidą, kad per vėlai nuvedžiau. Dukra galėjo ir ilgiau namie pabūti, trečias vaikinas labai gerai jaučiasi darželyje. Aišku, puikias pedagoges turi, tas irgi labai svarbi dedamoji. Kaip bus su mažiausiu, nežinau. Eilėje laukiam, mėginsiu kitą rudenį vesti, jei bus negerai, pabūsim dar metus namie.
15. Diatrix

    

    

    Mažylis 11 m. 6 mėn.

    

    2017.09.29 09:50 (prieš 8 m.)

    Pumba parašė:
    Užmačiau įdomią diskusiją, įsiterpsiu ir aš Pirmi du ilgai buvo namie, nes sprendžiau pagal savo pojūčius darželyje. Į daržiuką vyriausias nuėjo 5-erių, dukrytei…

    Visiškai su Jumis sutinku- reikia žiūrėt asmeniškai kiekvieno vaiko charakterį, sveikatą, polinkius Gaila tik, kad dažnai į tai per mažai įsigilinama...
    O kodėl Jūsų dukrytei per vėlai darželis nuo 5 metukų buvo? Kokių dalykų pritrūko augant namuose?
16. Pumba

    

    

    

    2017.09.29 11:45 (prieš 8 m.)

    Diatrix parašė:
    Visiškai su Jumis sutinku- reikia žiūrėt asmeniškai kiekvieno vaiko charakterį, sveikatą, polinkius Gaila tik, kad dažnai į tai per mažai įsigilinama...
    …

    Pirmas sūnus buvo 5erių, o mažoji buvo 3,8 m. Jis labai bendruomeniškas, namie ir žaisdavom, ir piešdavom, daug gamtoj laiko leisdavom, skaitydavom, bet jam tik 5erių nuėjus į darželį buvo sunku, nes jau kolektyvas buvo susibendravęs, auklėtoja daug dėmesio skirdavo vaikams, kurie norėdavo užsiimti darbeliais. Kaip ir dažniausiai, tokį polinkį daugiau turi mergaitės. Berniukus ji buvo paleidusi savarankiškai būti, o ten jau buvo "chebra". Maniškis niekaip neįsipaišė ten, norėjo būti "chebros" dalis, o dargi ir pavadovauti, niekas tokio naujo nario su didelėmis ambicijomis nenorėjo, o suaugusiojo, kuris deramai integruotų į kolektyvą realiai nebuvo. Todėl ir buvo jam negera, naminiai "pakoučinimai" nepadėjo, tokiame amžiuje vaikui sunku pakeisti požiūrį (a la nekeisk kitų, o pats keiskis, prisiderink, neimk giliai į širdį), vyrauja labai elementarus "bandos" ir "priklausymo" jausmas. Nežinau, kiek aiškiai parašiau
    Dukra gerai integravosi, rado savo vietą, nors irgi būtų lengviau, jei būtų atėjusi metais anksčiau. Ji pagal savo būdą būtų galėjusi ir be darželio augti, nes niekada nesiveržė būti būryje ir "priklausyti" vaikų bendruomenei. Ji uždaroka ir ramios aplinkos mėgėja, tad darželyje pavargdavo nuo nuolatinio triukšmo ir viena kitą vejančių veiklų, bendro miegojimo ir t.t.
    Mūsų patirtis tokia, kad jei jau nutarta lankyti darželį, geriau vienam kolektyve nuo mažesnio amžiaus iki galo išbūti, o tada pradinės klasės iki ketvirtos irgi geriau vienoje bendruomenėje. Adaptyvumas pokyčiams ne iš karto atsiranda, prie to reikia įprasti pamažu, na čia mes šeimoje tokią išvadą padarėme... Su pirmais 2 vaikais mes per daug baimių patys turėjome, be to, niekaip nepaleidome (psichologiškai) nuo savęs vaikų. Tai nėra gerai, vaikams tas nerimas ir neretai perdėtas rūpestis, tam tikra prasme nepasitikėjimas jų savarankiškais gebėjimais, mėginimas sukurti šiltnamio sąlygas persiduoda. Mums trūko nuoseklumo mintyse ir veiksmuose. Trečiam vaikui (jau nekalbant apie paskutinį) labiau pasisekė Turi brandesnius tėvus bent šioje srityje Turbūt kokiam penktam, šeštam ar paskesniam visai Rojus būtų

    4
17. Diatrix

    

    

    Mažylis 11 m. 6 mėn.

    

    2017.09.29 12:14 (prieš 8 m.)

    Pumba parašė:
    Pirmas sūnus buvo 5erių, o mažoji buvo 3,8 m. Jis labai bendruomeniškas, namie ir žaisdavom, ir piešdavom, daug gamtoj laiko leisdavom, skaitydavom, bet jam tik 5er…

    Taip, gerai sakoma: ,,Gimsta vaikas, gimsta tėvai'' Kiekvienas jų yra mūsų mokytojas, tenka nuolat susidurt su įvairiausiais iššūkiais ir tobulėt
18. Niekutis

    

    

    

    2017.09.29 20:51 (prieš 8 m.)

    Labai idomi, normali diskusija. Ir siaip as suprantu ir palaikau jusu argumentus, ta prasme, jog vaikas gali puikiai uzaugti be darzelio. Taciau, mano vaikas eina i ji ir antrasis eis, nes man tiesiog truksta tos darbines veiklos. 2 metai yra maximumas, paskui raganeju. Jums netruksta kolektyvo, "suaugusiu"zmoniu?
19. Diatrix

    

    

    Mažylis 11 m. 6 mėn.

    

    2017.09.30 09:32 (prieš 8 m.)

    Wassermelone parašė:
    Labai idomi, normali diskusija. Ir siaip as suprantu ir palaikau jusu argumentus, ta prasme, jog vaikas gali puikiai uzaugti be darzelio. Taciau, mano vaikas eina i…

    Aš manau, kad tokiu atveju mamai tiesog būtina veikla ir interesai už namų ribų. Tokią veiklą turiu jau nuo tada, kai mažyliui sakako 3 mėnesiai. Ėjau į šokių repeticijas prasiblašymui, po porą valandų 2 kartus per savaitę. O ten ir kolektyvas, ir pabendravimas ir sportas. Man tiesiog būtina pasisemt įspūdžių, pasidalint, kažką naujo išmokt, kitaip irgi ,,raganėju'' Samdom kai reikia valandinę auklę, dalinamės mažylio priežiūra su šeima, logistikos reikia, bet viskas įmanoma.
    Bėda, kad LT šioj srity klesti kraštutinumai- arba mama į darbą visai dienai, o vaikelis, neretai neatsižvelgiant į jo psichologinę brandą ir kitus aspektus, keliauja konvejeriu į didelį kolektyvą, arba mamos atsisako savo interesų ir atsiduoda tik šeimai..Aš už aukso viduriuką
    Kontoros su ten klestinčiu smegenų lesimu ir pletkinimu bei intrigom visai nepasigendu. Ir toks kaifas išlipt iš to voverės rato darbas-namai. Dabar dirbu kelias valandas laisvu grafiku per savaitę draugiškoj šeimai įmonėj. Galiu vaiką pasiimt kartu, pažaidžia grynam ore, kartais su kartu dirbančios šeimos mergyte. Siūt pradėjau, planuoju pradėt mokytis šito dalyko rimčiau, man patinka. Jaunystės aistrą--rašymą atgaivinau O svarbiausia-mažiau streso, mažiau ligų ir visa šeima laimingesnė, mikroklimatas geresnis

    1
20. 

    

    2017.09.30 10:59 (prieš 8 m.)

    Nors, kaip rašiau, vaiką į darželį leisiu, bet labai džiaugiuosi, kad šiais metais mes tos vietos negavom. Aišku, būtų lengviau, yra daug namų ruošos darbų, pradėjau dirbti, o laiko darbui pasiruošti labai trūksta, nes tai ne biuro darbas, vyras irgi ilgai dirba, BET... aiškiai matau, kad mano vaikas dar nėra pasiruošęs darželiui. Taip, jis nori su kitais vaikais bendrauti, bet jam dar labai reikia ir manęs, ir tėčio. Širdį plėštų pagalvojus, kaip jis dabar jaustųsi vienas daržely. Juolab kad, dar ir nekalba, nors jo kalbą aš puikiausiai suprantu, bet kaip būtų ten, kur jo niekas nesuprastų?.. Nesu prieš ar už kategoriškai, bet labai reikia žiūrėti pagal vaikutį

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!