2015.09.29 11:24 (prieš 10 m.)
Aš manau, kad nenori lietuviško (lietuviškais rašmenimis rašomo) vardo ne dėl to, kad gėda būt lietuviu ar pan., o daugiau dėl praktinių sumetimų, kad gali neteisingai ištarti, sunku bus žmonėms taisyklingai parašyti jeigu gyvens ne Lietuvoje ir pačiam vardo savininkui gali tiesiog kaskart būti nemalonu, kai teks pačiam kartoti, pačiam diktuoti kaip parašyti, papildomas trukdis. Žinoma, gal tai ir ne pats svariausias argumentas, bet iš dalies ir aš dėl tokio dalyko nenorėjau dukrai duoti vardo su ė, ū, š, ž raidėmis, nes gal dukra ateityje gyvens kur nors Kolumbijoje, o ten koks nors vardas Živilė ar Šarūnė jiems būtų kaip liežuvio nusilaužimas
P.S. Junita, koks gražus vardas, turiu savo aplinkoje moterį vardu Jonita, tai irgi daug kam negirdėtas. Beje, man labai gražus vardas Juna, bet vyrui mano visi tokie retesni, negirdėti vardai atrodo kaip iš kosmoso, pvz vakar kai pasakiau apie Audingos vardą, tai jis sako ''čia nuo ko, nuo Audi A6?''
Sunku jam įtikti, nes įsikibęs laikosi savo dviejų mylimų vardų.