Tikrai norisi ir verkt ir rėkt, ir nubėgus prie to kapelio ten ir pasilikt. Jei ne mano vyras, nežinau kaip gyvenčiau, dabar juk mes tik vienas kitą ir tebeturim. Nežinau ar laikas pagydys, ko gero tik išmoksim kažkaip su tuo gyventi. Kadangi dukrytę pavadinome Liepa, tik deja, šį vardą teko rašyti ant paminklo... Su vyru nutarėme, kad savo naujo namo kieme, kurį dabar statome, pasodinsime Liepą, ir taip visada pažvelgę į ta medį prisiminsime savo dukrytę Liepą. Gal taip bus lengviau... Bandau save paguosti tuo, jog Dievas nesiunčia žmogui tokių išbandymų, kurių jis neatlaikytų. Tad, kad ir kaip dabar norėtūsi pykti, kodėl būtent mums taip nutiko, labai viliuosi, kad už šį skausmą mes dar sulauksim savo džiaugsmo. Norisi, kad tai būtų tik baisus sapnas, iš kurio prabusime. Deja.... Nežinau, ar begali dar labiau skaudėti. Joks fizinis skausmas neprilygsta tokios netekties skausmui. Kai visos svajonės per akimirką pavirsta tik žemių kauburėliu ant kapo....
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas









