Nuo pradžių seku šitą temą, nes ir pati su tuo susidūriau. Pagaliau prisėdau parašyti. Tai laikykitės, tekstas bus ilgas
Pirmiausia, kaip kitos narės rašė, reikia keisti požiūrį. Naivu tikėtis, kad turint vaikų viską spėsite taip pat, kaip ir neturint. Tiesiog tokia realybė. Vaikų auginimas turi daug neapibrėžtumo ir dažnai planai sugriūna, nes atsikelia anksčiau, nei turėtų / susirgo ir nebeis į darželį / netikėtas vizitas pas kokį specialistą / aš tiek tvarkiau tą stalčių, o jis per 10 sekundžių išrausė. Tai psichologinis darbas su savimi, reikia mokytis tai priimti kaip neišvengiamybę ir neimti to į širdį. Kaip ir kai lauke lyja, nors tikėjomės gražios dienos, kažkiek susierziname, bet tada keičiame planus. Gal kvaila iš mano pusės rekomenduoti knygą, kuri iki šiol nepaliesta guli lentynoj, bet man atrodo, „(Ne)tobulos mamos užrašai“ yra apie tai.
Dar man jūsų poste užkliuvo tai, kad vyras ne tik kad neprisideda, bet dar kuičia namus. Vyras turėtų būti partneris, o ne dar vienas vaikas, nepaisant to, kad sunkiai dirba. Jei jis tikrai negali bent minimaliai prisidėti prie buities, tokiu atveju, manau, tikrai galima susitarti, kad jis stengsis po savęs tvarkytis, t. y., po savęs susirinks daiktus, neišmėtys rūbų ir t.t. Ar kaip kažkas rašė, einant pasiims kažkokį daiktą ir nuneš į vietą (tai tikrai nereikalauja daug pastangų). Tiesiog kartu su juo nusistatyti tokias taisykles, kurios jums nepridarytų papildomo darbo, o jam tai nebūtų katorga. Jei jis iš esmės yra brandus ir adekvatus žmogus, jis tikrai jus turėtų suprasti, jei ramiai išsakytumėte, kaip jaučiatės, ir kad tai jums būtų nemaža pagalba.
Dar vienas labai svarbus dalykas – suprasti, kad pertraukos, kavos gėrimas, žiūrėjimas pro langą, snaudimas, knygos skaitymas, etc., yra labai svarbūs ir reikalingi. Kaltinti save dėl to, kad skiriate tam laiko (jūs nesakėt, kad taip darot, aš labiau šneku visoms moterims), yra tas pats, kas kaltinti save, kad valgot. Bet kaip maistas yra kūnui, taip ir protui reikia „maisto“, ir būtent tai jam duoda. Skirti pertrauką naršymui ar „bukam“ spoksojimui į TV to efekto neduos, smegenys nepailsės. Bet sąmoningas (pasitelkiant mindfulness metodiką) poilsis yra būtinas. Man atrodo, yra didelė klaida visą laiką suktis namie, (nes juk yra tiek darbų!) kol ateis perdegimas, ir neskirti laiko poilsiui. Juk tai labai atsiliepia šeimos mikroklimatui ir bendravimui. Vaikai neprisimins tų neplautų grindų ir nesurinktų daiktų, bet jie puikiai prisimins dėl kiekvieno š isteriškai pratrūkstančią mamą su iššokusia gysla ant kaktos. Jūsų atvejis, nedaryti nieko (apart būtiniausių), nes negalite padaryti visko iškart, yra toks pats kraštutinumas, kaip ir nuolat daryti ką nors, ir apleisti protą. Reiktų ieškoti aukso viduriuko.
Aš dar visai neseniai neturėjau jokios struktūros, apart vaikų ritmo, kada jie keliasi, valgo, eina miegot. O namų ruoša man lygiai taip pat kaupėsi, nes užsibrėždavau sutvarkyti spintą per pietų miegą, o kai vaikai sumigdavo, prieidavau prie spintos, ir toks sunkumas būdavo, velniop, einu gerti kavos. Nes visos spintos tvarkymas yra ilgas darbas. Darbai kaupėsi, kai vaikai sumigdavo, blaškydavausi, nuo ko pradėti, nes reikia TIEK DAUG VISKO padaryti, tai nuo ko dabar pradėti. Tada vėl – velniop, dabar atsigersiu kavos. Na nesu nevala, vaikai prižiūrėti ir namai neatrodo kaip sąvartynas, bet labai toli iki to, ką aš norėčiau matyti ir gerai jaustis.
Pradėjau googlinti ir radau man tikrai įkvėpusių pavyzdžių ir metodikų. Daug panašių dalykų jau paminėjo čia narės, aš tik sukonkretinsiu ir pateiksiu nuorodas savarankiškam ieškojimui.
Pirmiausia – sąrašai, yra tikras gėris. Pas jus, kaip ir pas mane, galva pilna minčių, ką reikia padaryti. Tai kaip kompiuteryje atidarytos lentelės. Bet juk kompas tada stringa. Tai sąrašai leidžia tas lenteles uždaryti, nes kai tai užrašote ant popieriaus (arba pc, pagal tai, kas jums patogiau), tą lentelę galvoje uždarote. Tai pirmiausia mano patarimas:
• Susidarykite sąrašą visų darbų apskritai, ką reikia / norite padaryti. Nesvarbu, ar šiandien, ar gal kitais metais, ir nesvarbu, kokio mąsto. Įsiūti sagą ir perdažyti virtuvės sienas – viskas turi būti užrašyta. Dėl struktūros galite išskirti kategorijomis, pvz.: Namuose / asmeniniai reikalai / Hobis (gal kokį nors norite atgaivint ir pradėti skirti jam laiko). Pirmu prisėdimu surašytiste turbūt nemažai, jei nebesugalvojate, - tiek to. Vis tiek po kurio laiko ateis kas į galvą, ar susidursite su problema (pvz aš tik kai jau reikėjo išeit pro duris pamačiau, kad nesusisiuvau striukės kampučio. Aišku, apie tai pamiršau. Tai tada iškart užsirašyti, kad tai jau niekur nedingtų).
• Tada išsirinkite tuos dalykus / darbus, kuriuos padarius pajustumėte didžiausią skirtumą (Pareto principas – 20 proc pastangų duoda 80 proc rezultato). Pvz, jei jus dabar labiausiai slegia spinta, tai spintos tvarkymą rašykite į ŠIO MĖNESIO DARBŲ SĄRAŠĄ. Ir dar kitus darbus, kurie yra skubesni už kitus, ar kažkaip svarbesni. Galite pradžioj susižymėti A – labai svarbu; B – Reikia, bet neskubu, C – Būtų gerai. Čia tik pvz, atraskite savo sistemą. Taip sužymėjus visus darbus, pasistenkite kuo daugiau A pažymėtų darbų imtis pirmiausia. Taigi, sudarote šio mėnesio darbų sąrašą. Labai svarbu nepersistengti, ir geriau jau rašyti mažiau, nei daugiau darbų. Kai matysite, kad puikiai spėjate, kitą mėnesį galėsite įrašyti daugiau. Lygiai taip pat, neskalpuoti savęs, jei nespėjote. Tada kitą mėnesį rašyti mažiau.
• Kitas sąrašas – ateinančiai savaitei. Pvz spintos atveju, sutvarkyti 4 spintos lentynas. Ir kiti darbai, kuriuos įtraukėte.
• Ir galiausiai, prieš kiekvieną dieną susidaryti dienos darbų sąrašą. Vienai dienai – viena spintos lentyna. Po spintos lentynos įrašote – kavos gėrimas (ar kitas poilsio būdas). Jaučiat, kaip iškart protas nesipriešina imtos tos vienos lentynos, ir vėliau bus apdovanotas kava?
• Kažkur perskaičiau, kad kasdien reikia užsibrėžti padaryti tris darbus. Tai tuos tris darbus aš apsibraukiu kaip svarbiausius, o kitų jei nepadarau – atidedu rytojui ir nesuku galvos.
• Dienos darbų sąrašą man labai pasiteisino sudaryti pagal block schedule metodiką (ne tiesiog sąrašą): • Dienos darbų sąrašą man labai pasiteisino sudaryti pagal block schedule metodiką (ne tiesiog sąrašą):
taip pat siūlau dar peržiūrėti šį video, apie tą patį, bet ten dar ir mėnesio ir savaitės sąrašai įtraukti:
Apskirtai, šie du youtube kanalai yra tikrai puikūs, daug paprastų strategijų ir metodikų, palengvinančių gyvenimą, jo organizavimą. Tikrai siūlau visoms juos pasinaršyt ir paieškoti to, kas tiks / patiks jums, o gal tiesiog įkvėps kažką daryti kitaip.
Jei matau, kad daug dalykų padriau, sąrašas jau išbraukytas, o dar šitą blogą turiu laiko, tai arba imu kokį nors darbą, kurį galiu padaryti dabar, iš kito bloko, arba išvis atsiverčiu savo „šios savaitės/mėnesio ar „grandiozinį“ sąrašą, ir imuosi bet ko, jei tik yra noro.
• Dar man labai palengvino gyvenimą maisto planavimas (vienas iš mano hackų – tai į dienos darbus įrašau, ką reikia arba ką galiu padaryti dėl rytojaus maisto gaminimo, tai pvz užmerkti ankštinius, nusiskusti bulves / morkas ir jas supjaustyt, kitą dieną to gaminimo lieka ne tiek jau daug, o kai vaikai valgo, per kelias minutes tą skutimą / pjaustymą ir padarau):
• Geras vienos narės pastebėjimas, kad sąrašų sudarinėjimas atima daug laiko. Bet tų grandiozinių sąrašų sudarinėjimas man yra malonus veiksmas, aš mėgaujuosi planavimu, o kasdien tikrai nereikia rašyti (valyti dantis, pasodinti ant puoduko ir t.t. Tai reikalinga nebent tada, kai norite įvesti ar sudaryti nuolat pasikartojančią rutiną / įprotį, tai tada tikrai gerai yra išskirti detaliai ir po kiekvieno veiksmo išbraukti ir pažiūrėti, ką daryti toliau, ką po ko daryti, kol susiformuoja įprotis. O po to užtenka įrašyti pvz (suruošti vaikus miegui), ir tiek vaikai, tiek jūs žinosit kaip „Tėve mūsų“, kad, tarkime, pirmiausia tai yra išgerti arbatą, susitvarkyti žaisliukus, pasodinti ant puoduko, nuprausti, išvalyti dantukus, aprengti pižamą ir volia – galima eit žiūrėti filmukų.
Sąrašai leidžia ne tik matyti savo progresą, bet man prilygsta orgazmui išbraukti padarytą darbą. 😊
Neseniai šitą taikau, ir jau matau rezultatą. O svarbiausia, kad tai neina per vidinį skausmą ir kančias. Kai darbą susiskirstai mažais žingsneliais, ir vienai dienai užsibrėži padaryti tą žingsnelį, o ne įtūpstą, tada ir jausmas malonus tai darant, ir apskritai gyvenimas mielesnis atrodo.
Dabar gyvenimo ir namų ruošos planavimas man yra įdomus projektas, kuris tikrai palengvina kasdienybę ir leidžia ja labiau mėgautis.