Mano istorija...
Suzinojau kad laukiuosi, jau buvo 8 savaites. Menesines buvo, ir siaip pirmaji menesi daug tepliavau, labai skaudejo nugara, taad net neitariau apie nestuma, bet siaubingai skaudejo krutine, pries antrasias menesines pasidariau testa ir jis buvo teigiamas, sokinejom abu padebesiais, nes labai laukem, keturis menesius nepastojau, o ir mano brangiajam tai pirmasis. Kita diena uzsiregistravom i privacia,kad suzinoti kiek tiksliai laiko. Pagal echo 6 sav ir 5 dienos, pagal paskutines mmm 8 sav, kazkoks maiselis is kurio pirmasias sav maitinasi emrions 7 sav ir 2 dienos, sirdute girdejosi. Ginekologe liepe daug ilsetis, jai nepatiko zirniuko duomenys ir liepe po 2 sav vel ateiti paziureti pakitimus. Ir stebeti krutine, bei kitus simtomus, ir jei prsides kraujavimas i ligonine. Grizau namo nukabinusi nosi, krutines lyg jau ir ne betokia itemta, visa nakti prasivarciau ciupinedama tai krutine tai pilva, pasirode du lasai kraujo. Nukeliavom i kita privacia, nieko mums ten nepasake, tik,kad per mazas kad isgirsti sirdute. praliudejau visa diena,iki vakaro kai vel pajutau skaudancia krutine. Nusiraminau... po pusantros savaites pradejo vel teplioti, nelabai sukau galvos, nes su pirmuoju visus tris menesius turejau mmmm. bet pirmadieni vistiek nukeliavom pas gine. Atsiguliau, daro echo ir klausia ar matau didesni... maciau mazesni, nei pries pusantros savaites. Sirdis drebejo... Kai pradejo matuoti mano zirniuka, jis buvo 3 mil mezesnis nei pries pusantros savaites, maiselis kuriame jis gyveno paplokscias.... atejo kita gine padaryti echo per vagina, viskas pasitvirtino... mano zirniukas nebesivyste...
man reikejo pasirinkti - isvalymas vaistais ar isvalymas chirurginu budu. pasirinkau vaistais, bijojau ligonines, nors is po gines is karto isvaziavom i primamaji. Vis dar dedama viltis,kad mano gine apsiriko. Neapsiriko. Ir pasake "Aga Persileidimiukas" niekad tu zodziu nepamirsiu.
Is ryto turejau vel grizti i ligonine. Nes gerti vaistus ir kenteti namie skausmus ir kraujavima nebuvau pasiryzusi. Per pietus ikiso keturias tabletes,kad isprovokuotu persileidima, nes tepliavimo nebebuvo ir po sesiu val ziureti ar gimda issivale, jei ne daryti chirurginiu budu. Po sesiu valandu net nepradejau kraujuoti, gine baisiai nusistebejo. Tad patekau i operacine. Juciausi tokia viena, man tiek skaudejo sirdi, o jie visi ten tik vaiksto po operacine, anekdotus pasakoja, kaip manes net nebutu. Juk zinoma jiems persileidimai, kasdienybe...
Prabudau po 15 min. be skausmu, be nieko, visa tuscia...
Jau praejo lygiai savaite... laukiu kada praeis du menesiai, kai galesim vel bandyti ir vel dziaugtis, o kol kas tik laukti...