Sveikos, mamytės,
Prašau padėti. Gal kam nors buvo panaši situacija?
Niekaip nesiseka sėkmingai žindyti. Ir nesuprantu kame problema. Kai sūnelis žindo skauda spenelius (jie sutrūkinėję). Su kairia krūtimi situacija geresnė - kai mažylis žindo, man neskauda. Tačiau dešinės jau ir pasiūlyti negaliu, nes ne tik, kad sutrūkinėjęs spenelis, bet žindant skauda taip, kad norisi verkti. Speneliai nėra vienodi. Kairysis truputį didesnis ir galbūt "patogesnis" mažyliui. Skaudamas dešinysis mažiau išreikštas, bet neįtrauktas ir žindant mažylis jį "padaro didesnį". Galvojau, kad problemos dėl netinkamo apžiojimo (gal nemoku tinkamai parinkti maitinimo pozos, mat pvz. sėdint dar negaliu dėl kirpimo, gal nemoku tinkamai pasiūlyti) ir maniau, kad su laiku mes vienas kitą suprasim, bet laikas bėga,o situacija nesikeičia... Žindymo specialistė buvo įtarusi, kad prisegtas pasitėlis trukdo. Nuvežėm mažylį burnos chirurgo konsultacijai. Anot jo, liežuvėlis prisegtas, bet nedaug, tad problemų kelti neturėtų. Tačiau pati įdėjus pirštą į burnytę (įmituojant žindymą) jaučiu, kaip liežuvėlis ne visada užeina virš apatinių dantenų
juk turėtų siekti ir apatinę llūpą? Ar aš neteisi?
Mažylis daug įsižioja, apžioja ir areolę, tiek iš viršaus, tiek iš apačios, lupytės irgi daugiau mažiau atvėpę...
Dabar galiu pasiūlyti tik vieną krūtį, o kitą nusitraukinėti ir duoti buteliuką. Tokia situacija mane varo į nevitį. Gal parodyti berniuką dar vienam specialistui ir išgirsti kitą nuomonę? Jaučiuosi nevilty... Žindymo pradžia mums nebuvo sklandi. Krito svoris, nežindom visai, man vėlavo pienukas, primaitindavau mišinuku... IR DABAR, kai šitiek kelio nueita (atsirado pienukas, mažylis pagaliau sustiprėjo ir pradėjo žįsti), nesinori visko mesti. Labai dėl to nervuojuosi ir žinau kad tai negerai tiek tiek man, tiek mažyliui, tiek vyrui... tiek pienuko gamybai...







