2016.01.24 22:36 (prieš 10 m.)
Įdomu tai, kad tie atvejai jūsų minėti, labai retai sėdi forumuose, o už jas ir tokių atvejų nuogirdas garsiai rėkauja kitos. Be to, dažna nežindyvė puikiai prisidengia pati tokiais pletkais, papai atsiprašant sprogsta, o ji - nu gi neturėjau pieno! Todėl supraskit, kad abstrakčiai bekalbant sunku jumis tikėti, o kai rašot tiesiai - kita kalba ir iš detalaus aprašo galima atskirti, kur asmeninė patirtis, i kur - makaronai. O atvejų žinau ir aš, teorinių ir praktiškų.
Kaip minėjau kažkur, mama reanimacijoj ir pan kritiniai atvejai yra "atleisti" nuo tokių temų ir komentarų, man keista, kaip jūs to nesuvokiat tik...
Dar pastaba: aš niekur nerašiau, kad jei nežindai, tai mažiau myli, vaikas bukesnis ir pan. NES AŠ TUO NETIKIU. visos myli vaikus, žindymas ne tai rodo... žindymas ir sunkumų įveikimas rodo mamos laisvę nuo stereotipų, nuo visuomenės nuomonės ir rodo jos tikrą intuicijos pajautimą, širdies, o ne proto balso viršų. Vaiko gabumai irgi vargu ar susiję... Aš žindymą laikau tiesiog default, tai, kas mane padaro mama ir moterim 100%, nes tokia mano paskirtis, viena iš svarbiausių dalių vaiko auginime. Mano paskirtis nemeluoti vaikui ir nenaudoti prieš jį prievartos (vadinkit tai kaip norit), todėl aš žindau iki natūralaus atjunkimo. Ir taip, tai dažnai užknisa bei vargina, tad pakalbam apie pieną, ar skanus, ar dar daug randa - ir pokalbiais keliaujam link atjunkimo, lėto ir savaiminio.
Buvau apkaltinta ir dėl kitų neparašytų žodžių - apmaudu.