Mano 3m mergaitės neklausymas yra kur kas žiauresnis. JI labai aktyvi. Jei ko nori - reikalauja visais būdais, ir gražiai ir rėkdama ir mušdama. Galiausiai ima mėtyti daiktus, daužyti indus ir panašiai, gatvėje neduoda rankos, bėga kur akys veda, parduotuvėje pamačius norimą daiktą taip klykti pradeda jei neduodi, kad baisu darosi. Taip pat ji "bando ribas" niokodama butą ir daiktus kai jai nuobodu - o tokia būsena būna daug kartų per dieną (mama valgyt daro, tvarko namus ir kt. kai negali dėmesio skirti). Kaip reaguoti į tokias kasdienines isterikas jau nežinau. Viską išbandėme, perskaitėme ne vieną knygą - nepadeda. Diržo negavusi ir nesinori jo traukt, tuo labiau, kad pliaukštelėjimas per užpakalį visiškai nepadeda - atrodo kad jai neskauda.
Geriau būna kai būna su vienu iš tėvų, bet kai dviese būnam - ieško užtarimo. Žinau, kad tėvams būtina susitart, kad nubaudus kitas neguostų, bet ir tėvai ne visad sutaria. Atrodo, kad būtent dėl neklausančio vaiko su žmona pykstamės ir mes. Pavargome abu. Močiutė prižiūri kitą vaiką - tai sako, mūsų vienas atstoja penkis kitus.. Nemie negali gaminti valgyti, tvarkytis, nes vaikas eina, viską mėto, drabsto, daužo, kol tu užsiėmęs. Vaikui būtina paimti dantų pastą ir išterlioti patalynę bei sienas, sumesti tualetinį į klozetą, suplėšyti knygą, išversti rūbų spintą, sugalvoti kaip pasiekti telefoną ir jį tėkšti į žemę, kad tik tėvai lėktų nuo puodų... Bėja, labai mėgsta mušti tėvus, draskyti veidą..
Skaitant susidaro įspūdis, kad jūsų vaikai tikrai nėra "sunkūs" (pagalvoju - man tokį). Mano vaikas nestovės kampe (nebent suriši), nesėdės ant kėdės, o uždarytas į kambarį pradės viską daužyti. Jo neveikia nei gąsdinimai, nei fizinės bausmės. Jo neveikia pasakymas kas bus blogai, jei kažką padarys ar nepadarys. JO neveikia ir tėvų liūdesys ar pagyrimai. Vienintelis dalykas kas padeda - saldainiai ir pan. bet tai nėra gerai, nes po to vaikas įpranta klausytis tik kai ką nors gauna.
Vedėm į privatų darželį - ten specialistės, galvojom susitvarkys. Ne. Darželyje mušė kitus vaikus, neklausė auklėtojų kaip ir tėvų. Nesusitvarkė, dėl to nutraukėme darželio lankymą.
Dabar vengiame ne tik išeiti į viešumą, bet ir būti visi trise namie. Atrodo, visi barniai su žmona tik dėl vaiko.. esame labai pavargę, nusivylę. Pasitaiko, kad vaikas kokį pusvalandį per dieną susidomi kokiu žaislu - sėdi ir žaidžia. Tai tuo metu negalime atsidžiaugti ramybe. Pavydas ima, kai matome, kaip kiti vaikai žaidžia, pas mus naujas žaislas tarnauja maximum 10 min.. Kieme baisu irgi - atiminėja žaislus iš kitų, pila smėlį ant galvos, karstosi į pavojingą aukštį, pastoviai reikia bėgioti iš paskos kad ko nepridirbtų - o kitos mamos nepatenkintos žiūri ir burba.
Žinau ką daryti, kad vaikas nors kiek klausytų - tenkinti jo užgaidas, kiaura dieną veikti kažką aktyvaus. Nuvesti i zoosodą yra gerai, bet užtenka tik kokiam pusvalandžiui (be to pačiam sode lenda į tigro narvą ir panašiai, pastoviai reikia būti ant adatų). Taip kas valandą reikia galvoti vis naujų pramogų - kitaip vėl prasidės neklausymai ir isterikos.
Ką daryti? Nieko čia nepadarysi, beliko tik diržas nebandytas. Beja, teko prižiūrėti ir svetimų vaikų - tai pasakyčiau poilsis. Mano brolis turi tris vaikus ir visus juos kartu sudėjus legviau prižiūrėti..
Vaikas
