2020.05.13 20:28 (prieš 5 m.)
Dėl dažno lankymosi namuose. Po gimdymo anyta pas mus atėjo vieną kartą, o paskui kasdien pradėjo eiti. Iš pradžių buvo gerai, esu labai jai dėkinga, nes buvo tikrai sunku. Bet su ja bėda ta, kad ji nei sekundei be darbo negali pasėdėti, lanksto ką nors, dulkes valo, balkoną plauna, puodus tarškina. Aš tarsi norėčiau pasėdėti, pamiegoti, bet nepatogu kažkaip, kai kitas atėjęs į namus dirba, tai irgi kažką užsiimdavau daryti, nesigaudavo atsipalaiduoti. Galiausiai pastebėjau, kad anksčiau generalines tvarkas namuose darydavau kartą per savaitę, o dabar kasdien 🙈 jau prieš jai ateinant virtuvę šveisdavau, daiktus tvarkydavau, pavargau, ne tas žodis. Savo namuose ramiai pabūti negalėdavau. Taii vyras kažkurią dieną su ja kalbėdamas sako, rytoj neateik, ji sako, tai poryt. Ne, sako, ir poryt ne. Kai reikės pagalbos, pasikviesime (nes ji vis pagelbėti važiuodavo). Paskui atradau sistemą - duodavau jai vaiką, pati pasitvarkydavau ar pasėdėdavau. Paskui dar geriau, eidavau į sportą su kūdikiu, po sporto jai vežimą su vaiku į rankas, o pati grįždavau namo, pamiegodavau ar užsiimdavau savo reikalais. Mums padėjo nubrėžtos ribos - mes prašome, kviečiame, esame dėkingi, nes tas kasdienis lindimas tai 🤯 kai vaikas paaugo, susigalvojau daugiau veiklos, važiuidavau į svečius pas drauges su panašaus amžiaus leliukais, jos pas mus važiuodavo, sportą su kūdikiu lankiau, muzikos pamokas ir pan. Visos dienos būdavo suplanuotos, anytai skirdavau 1 dieną per savaitę.