Vyrui - ne pirma.

61. PalaimintaMAMA

    

    

    2 m. 8 mėn.

    

    2019.01.27 13:30 (prieš 7 m.)

    nereikals parašė:
    Vel gi priklauso nuo valstijos. Kazkurioje tikrai yra, kad turi ir buvusia zmona islaikyt. Kosmaras kazkoks bet gerai, kad cia dar ne tokia situacija. Jei ne sant…

    Tai matyt nuo valstijų ir priklauso. Mano krikšto mama ten gyvena. Tai ten įstatymai yra išlaikyt žmonas. Todėl dauguma labai atsakingai santykius dėlioja. Ir mažai skyrybų labai. Nes tas išlaikymas ne menkas. Čia vien vaiką išlaikyt reikia kiek lėšų daug, o jei dar buvusią žmoną. Tai jai net nėra noro tuoktis dar kartą, gaunant tiek lėšų sau. Ir taip daug pinigų eina iš šeimos, nors ir vienam vaikučiui.
62. nereikals

    

    

    G 6 m. 8 mėn.

    

    2019.01.27 13:36 (prieš 7 m.)

    GyvenantiPuikiai parašė:
    Tai matyt nuo valstijų ir priklauso. Mano krikšto mama ten gyvena. Tai ten įstatymai yra išlaikyt žmonas. Todėl dauguma labai atsakingai santykius dėlioja. Ir mažai…

    O gal zinot, kokioj valstijoj?
63. PalaimintaMAMA

    

    

    2 m. 8 mėn.

    

    2019.01.27 14:00 (prieš 7 m.)

    nereikals parašė:
    O gal zinot, kokioj valstijoj?

    Oi ne, kažkaip niekad neklausiau. Žinau, kad Amerikoj išvažiavo ten gyventi, kai buvo man gal 12 metų. Ir nebegrįžo. Ir susirašėm kelis kartus tik. Tai kai tekėjau už vyro, kuris turi vaiką, atsiuntė man dovanų ir laišką pridėjo šita tema. Tai todėl ir žinau apie tai.
64. 

    

    2019.02.02 13:07 (prieš 7 m.)

    Sveikos. Jūsų istorijos daug sudėtingesnės. Mano, tikriausiai, daugumai nė neatrodo kuo negera ar skaudi. Bet visgi man tai kelia sunkumų. Niekaip nepavyksta susitaikyti, kad savo vyrui, su kuriuo gyvename kartu 4 metus ir turim vaikutį, esu ne pirma mergina. Trečia. Nebuvo susituokęs, neturėjo vaikų, sako, negyveno kartu. Bet santykiai truko kiek pavyko sužinoti po 1 ar 2 metus. Šiais laikais dauguma draugauja ir ne po kartą. Bet man jis buvo ir yra vienintelis. Skaudžiausia būna ir tas gumulas gerklėj kyla, kai susitinkam su jo draugais, bendradarbiais. Jie gražiai mane priėmė, bet kas pamini kurios tai vardą, tai nuotrauka kokia pasitaiko. Aš vyrui atsidaviau visa dūšia, visa savim. Ir man taip sunku susitaikyti, kad jis turi savo istoriją, prisiminimus. Manau, man būtų geriau, jei viską žinočiau, pažiūrėčiau baimei į akis. Bet jis nepasakoja. Teigia, kad tai praeitis, kurią užmiršo ir nenori prisiminti. Ir jis teisus. Bet man negera. Vis lenda mintys, kaip jis ten su jomis lovoj elgėsi, ar mane taip pat apkabina, ar labiau myli. Kaip sau padėti. Kaip negalvoti. Kaip susitaikyti, kad jau niekada niekam nebūsiu ta pirma ir vienintelė.
65. lailai99

    

    

    Girl :) 11 m. 2 mėn.

    

    2019.02.02 16:03 (prieš 7 m.)

    Remezutė parašė:
    Sveikos. Jūsų istorijos daug sudėtingesnės. Mano, tikriausiai, daugumai nė neatrodo kuo negera ar skaudi. Bet visgi man tai kelia sunkumų. Niekaip nepavyksta susita…

    O jus gal labai jaunute? Vyras palyginus net neturejo normalios ilgos draugystes, juk zmogu per 2-3 metus tik pazinsi, o jis tedraugavo tik 1-2 metus ir tik su keliomis As pvz draugavau kazkada su vaikinu 7m, jam buvau 14-a, bet jutau is jo puses meile ir buvo visiskai nesvarbu, su kuo jis pries tai buvo, ypac kad irgi su niekuo nebuvo gyvenes. Kiekvienas mes turime savo patirti, ar tai butu draugysciu, ar zalingu iprociu, ar dar kazko. Gyvename dabar ir ziurime i ateiti, o ne kas buvo praeityje.
66. 

    

    2019.02.02 22:48 (prieš 7 m.)

    Tai kad jau nebejaunutė Tik save "saugojau" tam vieninteliam atstumdama ne vieną ir ne du vaikinus. Ir todėl jaučiuosi "nuskriausta", kad manęs vat taip nelaukė. Žinau, nedaug žmonių laikosi tokių vertybių, kip skaistumas iki santuokos. Ir nesakau, kad kurie nesilaiko yra blogesni. Tiesiog man tai labai svarbu. Žinojau prieš santuoką apie tai, kad nebūsiu jam pirma. Bet tada buvau tokia įsimylėjusi, tada taip negraužė nesmagios mintys. Bet dabar vis apie jas galvoju. Rašau, kad gal kas pasakys kokį sakinį, kuris padėtų nusiteikti kitaip. O gal tiesiog išrašius mintis, jos pagaliau mane paleis.
67. lailai99

    

    

    Girl :) 11 m. 2 mėn.

    

    2019.02.02 23:24 (prieš 7 m.)

    Remezutė parašė:
    Tai kad jau nebejaunutė Tik save "saugojau" tam vieninteliam atstumdama ne vieną ir ne du vaikinus. Ir todėl jaučiuosi "nuskriausta", kad manęs vat taip nelaukė.…

    Santykius su dabartiniu vaiko tevu pradejot zinodama, jog jam nebusite pirma. Jei tikrai taip buvu buve svarbu, manau, ir butumet ieskojusi dar nekalto vyro ( na nezinau, drisciau abejoti, ar tokiu dar buna, greiciau isimtys, kuriu man asmeniskai nepavyko sutikti, galbut reiketu ieskoti tarp labai tikinciu zmoniu). Tiesiog net nebutumet bendravusi su ,kaltu'. As gana velai turejau pirma partneri, net geda kam sakyt siais laikais, bet niekad ir nenorejau kaip is pasakos - kad abu butu vienas kitam pirmi. Mano aplinkoje yra pora, kuri buvo pirmi vienas kitam, nes labai anksti susipazino ir ilgai draugavo iki vestuviu, niekad nematem su kitu ar kita. Susituoke. Bet... metai bego, vaikai paaugo, ir dabar skiriasi. Tad supranti, kad viskas laikina, galit buti vienas kitam pirmi, bet tai nereiskia, kad susiklostys gyvenimas kartu. Dabar net ne vyras, o buvusi jo zmona jau gyvena su kitu. O atrode, va, pirma tikra meile, jie tai jau tikrai neissiskirs. O jusu partneris, jei issiskyre su buvusiomis, turbut irgi kazkas buvo ne taip santykiuose? Ar jos ji paliko? Bet kuriuo atveju esat pirma, su kuria gyvena, pirma, su kuria turi vaika, pirma, su kuria daugiausiai laiko praleista. O su metais tu pirma bus tik daugiau, ir visa praeitis, susijusi su buvusiomis, vis tols ir tols, kadangi vis daugiau praeities bus su jumis. Galbut problema yra tame, kad is vyro nejauciat pakankamai pagarbos, jog jam buvot pirma, kazkokio ypatingo elgesio, jausmu parodymo, jog esat labai svarbi jo gyvenime, gal yra uzdaro tipo zmogus ir nesako garsiai, jog myli, neprivercia pasijausti ypatingai? As matyciau problema tik tame, nes visa kita yra susikurta galvoje. Kai tikrai myli, apie jokias buvusias negalvoji. Problema yra tada, jei sutinki kita zmogu, bet jo nepamilsti - tuomet taip, gali zvalgytis i praeiti, idealizuoti ja.
68. nereikals

    

    

    G 6 m. 8 mėn.

    

    2019.02.02 23:31 (prieš 7 m.)

    Remezutė parašė:
    Tai kad jau nebejaunutė Tik save "saugojau" tam vieninteliam atstumdama ne vieną ir ne du vaikinus. Ir todėl jaučiuosi "nuskriausta", kad manęs vat taip nelaukė.…

    O galiu klausimeli? Ka jus veikiate gyvenime apart vaiko auginimo? Man asmeniskai, panasios mintys kyla is neturejimo ka veikt. Tik tada, kai gyvenime nieko nevyksta, viskas nusistoveje. Tuomet pradedi visko prisigalvot, nes tam atsiranda laiko. Siulyciau stengtis, jeinyra galimybiu, tureti kuo daugiau ivairesnes veiklos.
    Tik turejes zmogus santykiu pries tai, ivertina ka turi dabar. Nes dazniausiai pirma-nera paskutine. As geriau busiu ne pirma, bet paskutine

    1
69. 

    

    2019.02.03 15:06 (prieš 7 m.)

    lailai99 parašė:
    Santykius su dabartiniu vaiko tevu pradejot zinodama, jog jam nebusite pirma. Jei tikrai taip buvu buve svarbu, manau, ir butumet ieskojusi dar nekalto vyro ( na ne…

    Teisingai rašot. Ir pati suprantu, kad jau kitaip nebus ir viskas yra gerai. Esu iš tų žmonių, kuriam reikia iškalbėti jausmus. Vyras pyksta, jei apie tai kalbu. Nepasakoja. O kai nežinau, kaip buvo, tada visokie scenarijai "kuriasi". Tiesa, kad meiliais žodeliais nepiktnaudžiauja, komplimentą per vestuves pasakė ir jam atrodo gana. O susituokėm metai po pažinties. Tad man jau atrodo pakankamai ilga draugystė metai Iš kitos pusės - be tų santykių dabar jis būtų kitoks. Vadinasi, taip turėjo būti. Bet negražiai pasakysiu, jausmas kaip padėvėtą prekią perkant. Taip myliu, kad net praeities draugėms pavydžiu
    Kaip ir rašėte, gal man tikrai to išskirtinio dėmesio trūksta, įvertinimo,kad laukiau būtent jo. Nes ilgai laukti reikėjo, o turėjau iš ko rinktis
    Ačiū atsakymus, labai reikėjo iškalbėti, kas neduoda ramybės. Kad paskui nė iš šio, nė iš to nepratrūkčiau
70. 

    

    2019.02.03 15:09 (prieš 7 m.)

    nereikals parašė:
    O galiu klausimeli? Ka jus veikiate gyvenime apart vaiko auginimo? Man asmeniskai, panasios mintys kyla is neturejimo ka veikt. Tik tada, kai gyvenime nieko nevykst…

    Vaikutis mažas, todėl papildomai dirbti negaliu, nėra kam pasaugoti, o ir nenorėčiau dar niekam patikėti.Pavargstu daugiau fiziškai, o kol plauni, verdi, vežioji, sūpuoji, tai ir galvoji daug
    O tuo posakiu, kad svarbiausia būti paskutine dažnai guodžiuosi ;) Tikiuosi ir stengiuosi, kad tiap ir būtų

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!