Remezutė parašė:
Tai kad jau nebejaunutė
Tik save "saugojau" tam vieninteliam atstumdama ne vieną ir ne du vaikinus. Ir todėl jaučiuosi "nuskriausta", kad manęs vat taip nelaukė.…
Santykius su dabartiniu vaiko tevu pradejot zinodama, jog jam nebusite pirma. Jei tikrai taip buvu buve svarbu, manau, ir butumet ieskojusi dar nekalto vyro ( na nezinau, drisciau abejoti, ar tokiu dar buna, greiciau isimtys, kuriu man asmeniskai nepavyko sutikti, galbut reiketu ieskoti tarp labai tikinciu zmoniu). Tiesiog net nebutumet bendravusi su ,kaltu'. As gana velai turejau pirma partneri, net geda kam sakyt siais laikais, bet niekad ir nenorejau kaip is pasakos - kad abu butu vienas kitam pirmi. Mano aplinkoje yra pora, kuri buvo pirmi vienas kitam, nes labai anksti susipazino ir ilgai draugavo iki vestuviu, niekad nematem su kitu ar kita. Susituoke. Bet... metai bego, vaikai paaugo, ir dabar skiriasi. Tad supranti, kad viskas laikina, galit buti vienas kitam pirmi, bet tai nereiskia, kad susiklostys gyvenimas kartu. Dabar net ne vyras, o buvusi jo zmona jau gyvena su kitu. O atrode, va, pirma tikra meile, jie tai jau tikrai neissiskirs. O jusu partneris, jei issiskyre su buvusiomis, turbut irgi kazkas buvo ne taip santykiuose? Ar jos ji paliko? Bet kuriuo atveju esat pirma, su kuria gyvena, pirma, su kuria turi vaika, pirma, su kuria daugiausiai laiko praleista. O su metais tu pirma bus tik daugiau, ir visa praeitis, susijusi su buvusiomis, vis tols ir tols, kadangi vis daugiau praeities bus su jumis. Galbut problema yra tame, kad is vyro nejauciat pakankamai pagarbos, jog jam buvot pirma, kazkokio ypatingo elgesio, jausmu parodymo, jog esat labai svarbi jo gyvenime, gal yra uzdaro tipo zmogus ir nesako garsiai, jog myli, neprivercia pasijausti ypatingai? As matyciau problema tik tame, nes visa kita yra susikurta galvoje. Kai tikrai myli, apie jokias buvusias negalvoji. Problema yra tada, jei sutinki kita zmogu, bet jo nepamilsti - tuomet taip, gali zvalgytis i praeiti, idealizuoti ja.