2014.05.04 09:34 (prieš 12 m.)
O dar norėjau pasidalinti ir savo problemėle. Mano vyras niekaip nesupranta, kad gimus kūdikiui bus sunku ir teks atsisakyti įprasto laisvalaikio. Jis kažkaip labai, kaip sakoma, pro rožinius akinius mato viską: oij kaip bus smagu, kai turėsim mažiuką! Ir tada sako, kad tai jis tvarkys namus, o aš galėsiu būti visą laiką su vaiku. Jis ir toliau ne tik dirbs, bet ir vakarais užsiims savo hobiu (ne namie), o visokias vakarines veiklas nustosiu lankyti tik aš. Jis ir toliau vaikščios į kiną ir t.t. Nes maždaug - tai ką čia reiškia tą vaiką prižiūrėt - pamaitinai, sauskelnes pakeitei ir viskas. Ir jis niekaip nesupranta, kad tai bus darbas ištisą parą ir kad aš norėsiu pailsėt nuo vaiko priežiūros bent tas kelias valandas vakarais, kai jis grįš po darbo.
Mane toks požiūris kartais net iki ašarų priveda. Jaučiuosi apgauta. Nes vaiko norėjom abu. Gal jis netgi labiau. Nes jam tai tik "oij kaip bus faina, kai turėsim", o aš vertinau ir visą sunkumą bei atsakomybę. Tai aš tikėjausi, kad ir priežiūra bus bendra. O dabar ryškėja, kad jam atrodo, kad iš jo užteks tik uždirbti pinigus ir prasiurbti kambarius. O jau visi rūpesčiai apie vaiką bus tik man.
Ir šnekamės apie tai, pasakoju aš kaip aš įsivaizduoju kaip bus, kad tai bus darbas abiems. Atrodo, supranta. Bet praeina kokios dvi savaitės ir žiūrėk vėl jis nustemba, kai primenu, kad jau rudenį tai negalės dalyvauti visur kur panorėjęs.
Vis ieškau ką jam duot paskaityt, kad jam akys atsivertų apie realią padėtį namuose gimus vaikui, bet kol kas nieko tinkamo neradau. Gal jūs esat radę?