Simi33 parašė:
Tik parašius Jūsų komentara paskaiciau, mūsų idenyiska situacija buvo. Bet labai suviliojo ta istorijos dalis apie pamaitinima ir palikima lovelej. Nes pas mus niek…
Gal kazkam musu istorijos pades atrasti savo neramumu priezastis.
o del palikimo rekomenduoju bent pabandyti. Aisku buna baisu pirmus kartus, kaip rase kita mamyte zagsi, bijai, kad atpils. Tai taip buna ir atpila, tada reguoji greitai. Buna, kad kai vagis uz lovos kampo pasislepias stebi arba siaip kas 15min per duru plysi ziuri ar kvepuoja. Ilgiau miega tikrini ar rankos siltos ar dar gyvas.Manau mes mamos visada bijosim ir kazin ar kada pasikeis tai, bet laiminga, pailsejusi mamyte visus namus ir silumos pripildo.
tai linkiu visoms atrasti savo ir vaikelio aukso viduriuka, nes manau visus metus cia kaip Kolumbai atradinesim. Nepamirskim, kad dar pora dantu eiliu reikes uzauginti. 🤷♀️😂








