Ar kūdikis manęs nemyli?

«13 4 5 7 Kitas »

2012.10.04 09:13 (prieš 13 m.)

man irgi budavo,kad mazoji verkdavo,o mamai paemus ji iskart nurimdavo.cia matyt del to,kad budavau susinervinus,o kudikis labai jaucia visas emocijas. jei neiseina vaiko nuramint palik teciui ar anytai nors 15min kol pati nusiraminsi.kai tu busi rami ir vaikas bus ramus

arcita

Nedas 6 m. 7 mėn.

Ugnė 14 m. 1 mėn.

2012.10.04 10:04 (prieš 13 m.)

labas, puikiai suprantu kaip jauciasi klausimo autore, nes mn buvo taip pat - visiems sypsosi, o man ne, net atrodydavo kad ziuri piktai... zmonems kriuos matydavo per diena kelias minutes buvo auksinis vaikas, o man tokius ozius rodydavo... neidavo nuraminti bet tiesiog viskas praejo savaime, paaugo lelyte, ismoko rodyti meile - buciukus duoda, sypsosi ir kalbina mane, apsikabina ir daro myliu-myliu :wub: tiesiog praeina tas laikas kai ir mama pripranta prie vaiko ir vaikas prie mamos. linkiu sekmes ir neklausykit tos anytos - jos tam ir sukurtos, kad nervintu :4u:

2012.10.04 10:14 (prieš 13 m.)

MAMYTES !!! šalin tokias mintis, nes savo mažiukams esat pačios geriausios mamos ir Jus kyli labiausiai !!! jei vaikas su močiute būtų tiek laiko kiek su jumis, net neabejoju, kad verktų lygiai tiek..o mamos praleid-ia visą diena, nieko nuostabaus jei ir suirzę bunam juk esam žmonės! pavargstam, o tie kurie mato valandą ar tik kelias minutes kaip sake arcita pilni tik gerų emocijų...ateis toks laikas kai mažiuke net neis pas kitus! tada tu galėsi sakyt o taip tikrai bus! ir tikrai niekada net negalvok, kad nemyli, vaikai myli savo mamas labiau už viską, net ir tokias, kurios joms tikrai nėra pačios geriausios ( juk būna ir tokių)!

3
2012.10.04 14:25 (prieš 13 m.)

Matyt mamytei reiskiasi taip vadinama pogimdyvine depresija. Ir kaip matau aplinkiniai ne tik kad nelabai padeda su ja susidorot, o dar labiau aitrina zaizdas.
Is esmes viskas ko tau reikia, nusiraminti ir neimti nieko i galva, ir i sirdi. Mano irgi paskutiniu metu toks, be to jam bando dantys dygt tai ir nervuotas be galo. Paguldau i lovyte, nurimsta kuriam laikui, paimu i rankas vel spiegimas baisiausias. Bet nieko nedarau, neduodu valgyt, nesupu, neciuciuoju, tiesiog ramiai laikau ant ranku ir jis labai greitai nurimsta. Bet tuo metu pati turi but visiskai rami. Kartais kuo ramesniu balsu tyliai paniuniuoju jam kokia melodija. Tikra tiesa kad vaikas LABAI jaucia emocijas motinos, tik skirtingai nei suauges nemoka su jom susidorot ir kitaip ju isreikst tik kaip rekimu.
Plius padeda dar toks radikalus budas, cia jau reikia kad mamytes nervai stiprus butu. Tiesiog paguldyk kur nors, geriausiai i lovyte ir leisk jam issirekt. Po 5-10 min pats nurimsta. Bent jau maniskis taip. Tada ramiai galesi pamaitint ir uzmigdyt. Jeigu nepavyksta nuramint rankose, tada jau imuosi tokio budo. Jeigu nusiramino, bet paemus i rankas vel pradeda rekt, guldyk vel is naujo tol kol visiskai nusiramins.
Sekmes, laikykis , patikek tu ne viena tokia. Ir toks kudikio elgesys tikrai ne nemeile tau rodo.
O del sypsojimosi, zaisk su juo, uzsiimk, rask kas ji juokina. Apskritai vaikai megta buti kalbinami, kai su jais uzsiima. Maniski pavyzdziui labai juokina kai as ji kalbinu zemu labai prikimusiu balsu, vieno juoko tada buna, arba geriausias jam zaislas dabar mano plaukai. Susirisu i uodega ir matazgoju jam pries akis ja visaip, vieno juoko vaikas buna. Tik minusas tas kad bando nustvert, o kai jau pavyksta - taip lengvai jau is jo rankyciu neisplesi . Is pradziu bijojo, dabar pamego buti metomas i virsu arba keliamas uz rankyciu i virsu. Rask savo budus kaip bendrauti su vaiku ir zaisti su juo . Su laiku patikek visas tas atsipirks su kaupu.

3
2012.10.04 15:22 (prieš 13 m.)

editka999 parašė:
kaip taip negalima isaskyt savo nuomones, tik jau, plius cia ne nuomone issake, o is savo patirties snekejo mamos, kaip jom su vaikuciais yra,....kaip tokio amziaus leliukas gali nemylet savo mamytes, taip neimanoma tik mamai reik nusiraminti, tada ir vaikiukas bus ramesnis, tik man pasirode, kad mamai, gal kokia depresija po gimdymo, o jei dar ateina uosviene ir panervina, tai manau, kad sunku. svarbu, kad mama tokiu minciu neturetu, nes taip tikrai nera, jus esat jam visas gyvenimas.

Tikrai ačiū už nuomones, man palengvėjo šiek tiek. Man kitų mamų patirtis tikrai svarbi. Aš bijau garsiai kalbėti, kad mane kas kvaila neišvadintų, o čia pasirodo yra mane užtariančių ir paguodžiančių Gali būti kad man depresija, nes vyro šalia nėra (dirba užsienyje), gyvenu pas uošvius, kurie gana keistoki, sėdžiu užsidarius.
2012.10.04 15:42 (prieš 13 m.)

Bridzita135 parašė:
Tikrai ačiū už nuomones, man palengvėjo šiek tiek. Man kitų mamų patirtis tikrai svarbi. Aš bijau garsiai kalbėti, kad mane kas kvaila neišvadintų, o čia pasirodo yra mane užtariančių ir paguodžiančių Gali būti kad man depresija, nes vyro šalia nėra (dirba užsienyje), gyvenu pas uošvius, kurie gana keistoki, sėdžiu užsidarius.

del to 100 kartu paastreja avo pojuciai pasistenk nors truputi prasiblaskyti, nesedek uzsidarius, suprantu tave labai labai...pati gimus vaikui buvau uzsidarius, pykau ant viso pasaulio! pasistenk susirasti sau patinkanti ir malonumo teikianti uzsiemima, kai vaikelis meiga - ilsekis...o uosviai - kaip visada as pakariavau ir kelis men su anyta, taciau svarbiausia zinoti, kad tave palaiko vyras...pasakyk jiems kas nepatinka, as jau ir buvau pratrukus ir liepiau atiduot mano vaika taip kad labai sunku auginti vienai maziuka, bet pasistenk prasiblaskyti
p.s mano anyta rekianti vaika is manes paimt noredfavo, tipo nuramins, bet kazkada grieztai pasakiau neduosiu! tokia ju mada..tu savo mazylei esi pati nuostabiausia!!!
2012.10.04 15:50 (prieš 13 m.)

www.psichoterapinepraktika.lt/index.php?page=pogimdyvine-depresija gal pagelbes tu tikrai ne viena tokia, patikek
2012.10.04 15:52 (prieš 13 m.)

Bridzita, sėdėjimas užsidarius situacijos nepagerins, stenkis kuo daugiau laiko praleist lauke su vaikeliu, bendraut su kitais žmonėmis, nes taip tik blogos mintys ir lenda, o niekam (nei tau, nei vaikeliui) nuo to negeriau... Aš asmeniškai manau, kad kiekviena neseniai pagimdžiusi mama patiria stiprų emocinį sukrėtimą, tik kiekviena skirtingai jį išgyvena... Mano dukrytė šiek tiek vyresnė, bet irgi atrodė kartais, kad nemyli... Bet kai pagalvoju... Aš vienintelė kuri su ja būna 24 val per parą, vadinasi, aš vienintelė, kuri mato jos nuolatines nuotaikų kaitas... Be to maitinimas krūtimi, ypač naktį, neleidžia pilnavertiškai pailsėti, kas taipogi įtakoja mūsų, mamų, nuotaikas... Kūdikio ir mamos ryšys yra ypatingai stiprus ir niekas tavęs, taip nejaučia kaip tavo vaikelis... Jei tu liūdna, ir jam liūdna, o pasakyti gali tik verksmu... Geriau atsiriboti nuo uošvienės emociškai (nes kaip suprantu morališkai nelabai palaiko), jei neįmanoma fiziškai, nei nuo savo kūno ir kraujo, kuris žiūrėk netrukus pradės sakyti "mama" ir mylės tave labiau už viską pasaulyje bei bijos tave prarasti, nes Tu jam esi NEPAKEIČIAMA Linkiu sėkmės ir kuo daugiau saulėtų bei pozityvių minčių!

1
2012.10.04 15:54 (prieš 13 m.)

butent, kiti ateina pakibina vaikelis pasijuokia ir toliau kas sau o TU jam atiduodi visa save! 24 val per para !

2

Rytorasa

Vakarė 1 m. 3 mėn.

Jurgis 10 m. 2 mėn.

Joris 14 m. 8 mėn.

2012.10.04 19:43 (prieš 13 m.)

Miela Bridžita, kaip išvis tau tokios mintys ateina į galvą??? Mesk greitai užsiiminėti tokiom nesąmonėm. Vaikas tave myli, palauk kol jis bus virš metų, tada jis pats eis ir tave myluos nuolat. Maniškis irgi toks buvo, bet man nė minties nekilo, kad nemyli manęs, o dabar kartais jau pabosta vis jis prie manęs ateina ir nori mylu mylu parodyt, apsikabina stipriai mažom rankytėm prisiglaudžia ir nepaleidžia.
Nepasiduok tokiai savigraužai, savotiškai pati save nustatai prieš vaiką, pati sau įteigi kad vaikas tavęs nemyli, liaukis taip dariusi, priimk jo meilę, tokią kokia ji yra. Jis juk nemoka tau pasakyti, mamyte aš tave myliu labiau už viską. O tu vis jam sakyk, ateis ir tavo eilė kai išgirsi tokius žodžius.
Ir nesėdėk namie, eikit apsipirkti, kad ir kokį mažmožį. Susitik su draugais, draugėmis. Jei esi Vilniuj ir nori paplepėt rašyk galim susimatyti parke kokiam.
Šiandien mes su mažuoju taip smagiai pasibuvom, nuriedėjom iki upės, pasidalindami suvalgėm sūrelį, pabaidėm anteles.
Mesk tą savigraužą ir blogas mintis, mylėk savo vaikelį, ir tikrai ateis laikas kai jis tau parodys kaip tave myli Vaikai paprasčiausiai nemoka nemylėti.