Nemanau, kad vos kelių mėnesių kūdikėlis rėktų ir cyptų tam, kad paerzintų mamą - čia iš fantastikos srities...
Visų pirma, yra tik kelios priežastys, dėl kurių vaikai būna irzlūs - nori miego, nori valgyti, žaisti, šlapios sauskelnės arba fizinis diskomfortas - šalta, karšta, skauda...
Pamėginkite įsivaizduoti, kad Jūsų mažyliui raižo viduriukus susikaupęs oriukas, o Jūs jį dar kaltinate, kad jis Jūsų nemyli...
O kad tėčiui ar kitam žmogui nusišypsojo, tai gal todėl, kad oriukas jau išėjo?
Arba lelius verkė, nes nenorėjo gulėti kur padėtas, o norėjo veiklos, dėmesio - ir štai atėjo tetis, kuris juo užsiims
*******************************
O šiaip aš norėčiau Jums dar štai ką papasakoti...
Auginau dvi dukras ir laukiausi pagranduko, tačiau nėštumas ūmai komplikavosi, ir gimdyti teko 33-jų savaičių... Jūs nei neįsivaizduojate, ką jaučia mama, kurios silpnutis mažylis, kuris dar turėjo būti pilve - guli inkubatoriuje apkarstytas laidais! Kai jo negali pamyluoti, priglausti, paguosti verkiančio..., kai nežinai, ar jam viskas bus gerai, ar bus rimtų komplikacijų...
Dvi savaites aš kantriai traukiau prienelį ir nešiau jam, kad galėčiau sugirdyti per zonduką.
Kai mažylis verkė, garsas buvo kaip silpno kačiuko miaukimas
Eidavau ligoninės koridoriais iki reanimacijos skyriaus ir girdėdavau galingus sveikų išnešiotų naujagimių balsus... ir galvojau, kad kai kurių jų mamytės, kurioms naktį tenka keltis ne vieną kartą, tikriausiai būna nepatenkintos girdėdamos tą verkimą...
Kaži ką būčiau tuomet atidavusi, kad mano leliukas būtų galėjęs taip verkti...
Pagalvokite apie tai, kokia laimė, kad auginate sveikus, energingus, dėmesio reikalaujančius vaikelius







