Reikia laiko, praeis. Dantukas tikrai nieko tokio, kosmetologinės bėdos tai yra visiškas niekis palyginti su rimtom problemom.
O šiaip jus suprantu, maniškis maždaug 2,5 buvo karšta arbata apsiliejęs. Savaitę buvom ligoninėj. Irgi kelias savaites nuolat kaltinau save, kad netinkamai pirmąją pagalbą suteikiau, kad neapsaugojau ir pan.
Na ką, tokios mintys kartais grįžta ir į arbatas ant stalo vis dar labai įtariai žiūriu ir visas traukiu į šoną. Bet susitaikiau, pasimokiau ir gyvenu toliau. Vaikui leidžiu toliau eiti, kristi, lipti. Tik atidžiau žiūriu ties jau tikrai pavojingomis situacijomis.
Viskas bus gerai, praeis. Atsipalaiduokite, esate gera mama, matosi. O dantys užaugs, džiaukitės, kad viskas baigėsi gerai, laiku sureagavote, suteikėte pirmąją pagalbą. O dėl randų, manau, mažai kas aktyvius vaikus užaugina be vieno ar kito rando.









