Liepos 8d (Antradienis)
Operacija buvo atlikta 8 vakaro, ir ačiū Dievui, nes buvo gylus šokas po narkozės: alpau ir labai daug verkiau. Visiškai naujas ir nepažįstamas jausmas. Narkozės metu saonavau, kad kalbėjausi au kažkuo, bet netgi to pokalbio metu pajutau stiprų nudegimą 4 kartus. Sugrįžau į palatą ir skausmas atėjo iškart vos pabandžius atsistoti, bet su pagalba sugebėjau nušliaužti iki tualeto ir atgal į lovą. Prieš miegą ir ryte seselė įleido nuskausminamųjų (ligoninės privalumas) ir nakti praleidau aimanuodama sapne.
1 diena Liepos 9d (Tečiadienis)
Iš ligoninės grįžau namo 7 ryto ir iškart užmigau iki vidurdienio. Bijodama tuštintis kietai iškart ant tuščio skrandžio išgeriau Dupholac 30ml ir galite įsivaizduoti kas buvo...seansas po seanso WC kambaryje iki pat vakaro ir tuštinimasis vien tik vandeniu. Tuomet neatrodė taip gerai, nes skausmas nežmoniškas, bet dabar suvokiu, kad tai geriausias variantas, nes kitokių išmatų formų nebūčiau ištverusi. Nuo skausmo padėjo Doreta(tramadoli hydrochloridim/paracetamolum), bet pačio išangės skausmo nenumalšino, tik apsvaigimo galvą, kas padėjo smegenims truputį pailsėti. Kalio permanganato vonelės 2/3 kartus per dieną. Užmigau gerai.
2 diena Liepos 10d(Ketvirtadienis)
Miegojau kaip kūdikis ir tai labai gelbėjo morališkai pasiruošti naujos dienos iššūkiams. Viskas buvo beveik tas pats, apart to, kad bandžiau žaisti su Duoholac dozėmis, nes tuštintis 4/5 kartus po jo nebuvo joks malonumas. Doreta nesuveikė, nes pasirodo mano organizmas iškart prie jo priprato ir jokio poveiko nesuteikė, apart pilvo putimo.
3 diena Liepos 11d (Penktadienis)
Geras miegas visą ko pagrindas, bet visvien panikos, baimės ir verkimo epizodų buvo tiek, kiek niekad mano gyvenime. Visuomet kenčiu iki paskutinio lašo, kaip ir šįkart su hemorojumi, ko visiškai nepatariu. Kuo ankstesnėje stadijoje padidarysite operaciją, tuo lengviau ją išgyventi. Bent jau aš tuo tikiu. Po Dupholac tuštinausi koše, daug nevalgiau, nes bijojau. Į dienos racioną įėjo uogos, kefyras, sriubos ir čia buvo didžiausia mano klaida.
4 diena Liepos 12d(Šeštadienis)
Tos pačios procedūros su tais pačiais vaistais, bet vakare staiga susuko pilvą ir tuštinausi pailgom plonom ir minkštom dešrelėmis. Žinau, kaip viskas skamba, bet šioje temoje tai ko gero tai, kas mums labiausiai rūpi. Šūdas. Tiesiogine ta žodžio prasme. Taigi, po šio naujo akto kūnas drebėjo iš adrenalino ir šoko, jaučiausi visiškai iškankimta ir nuėjau miegoti. Perėjau prie Ibuprofen, nes supratau, kad kūnas išvystė Doretai toleranciją.
5 diena Liepos 13d(Sekmadienis)
Pragaro rytas. Pasireiškė vidurių užkietėjimas..."šlovė Dupholacui"...verkiau ir alpau ant tuliko kol suvokiau, kad reikia kažko imtis. Per skausmą, kraują, paniką ir baime įleidau į įšangę Lidoposterin [LIFEHACK NR.1] ir su jo pagalba pavyko prastumti, kad ir mažą, bet užkietėjimą. Paskui vėl Kalio vonelės ir sriubelės iki tol, kol neprasidėjo TEMPERATŪRA. Pamaniau, kad nepaistenėjau, bet nuojauta kuždėjo, kad kažkur prasidėjo užkrėtimas. Sekmadienis. Brautis į priimamajį su kraujuojančia išange ne išeitis, bet jau aš taip maniau ie išgeriau turimus antibuotikus. Karštis nurimo, bet priežastis nedavė ramybės. Užmigau.
6 diena Liepos 14d(Pirmadienis)
Rytas truputį lengvesnis, nors ne, meluoju, prasidėjo 6 pragaro diena. Užkietėjimas. Tas pats maistas ir procedūros. Temperatūra sugrįžo apie 5 vakaro, bet šįkart aš tiesiog susiruošiau į skubios pagalbos skyrių ir viskas ką gavau tai durį nuskausminamųjų į šikną ir "kreipkitės pas autorių"...Atvažiuoji su temperatūra ir skausmu ir tave nusiunčia namo, nes budintis daktaras ne tas, kuris darė man operaciją. Tiesiog nuostabu. KODĖL niekas neduoda numerio susisiekti su daktaru tiesiogiai???
Nuskausminamieji truputį nuramino temperatūra, bet priežastis liko neišaiškinta.
Grįžau namo sukandus dantis ir įsileidau į išangę Lidoposterin prieš miegą. Jausmas toks, tarsi išverčia visą išangę, labai nemaloniai.
IŠVADA: Nuskausminamieji ir kitos tabletės, kaip antibiotikai kelia vidurių užkietėjimą. Gėriau Nuskausminamuosius leistis. Man padėjo
Ketorolako trometamolis | 30 mg/ml | injekcinis tirpalas
7 diena Liepos 15d(Antradienis)
Būdi mano daktaras - Pranas Šniuolys. Bet neužbėkime už akių.
Visą nakti varčiausi nuo Lidosterin ir neištvėrusi 6 ryto pradėjau vaikščioti ir bandyti išstumti tepalą iš išangės. Visuomet po maždaug 4/5 val tepalą norisi išstumti ir jis išeina. Tačiau šįkart išėjo ne tik tepalas. Atsisėdau ant unitazo iš skausmo ir baimės drebančiomis kojomis ir išstumiau kelis kietesnius, bet tarsi išmirkytus kalo gabaliukas ir tuomet supratau, kad jie ir buvo temperatūros priežastis. Kaip veliau paaiškins daktaras, mano dieta buvo niekam tikusi, mažai ląstelienos ir Dupholac tiesiog išplaudavo plonasiais žarnas bet "neprigriebdavo" senesnius gabaliukus ir jie pasiliko prie žaizdų šalia išėjimo. Taigi [LIFEHACK NR.2 Lidoposterin atmirko užkietėjusi š per naktį ir leidžia lengviau išeiti]. Po rytinio seanso užmigau, kaip kūdikis. Pabudusi visą dieną temperatūros nebeturėjau, bet visvien nusprendžiau apsilankyti pas "autoriu". Daktaras atbėgo pažiūrėti tarp operacijų, patikrino temperatūra, pasižiūrėjo kraują( KĄ IR TURĖJO PADARYTI PIRMADIENIO PAMAINA, BET JIEMS NERŪPĖJO), ir pasikvietęs ant stalo be jokių ceremonijų įkišo pirštą į įšangę or išmakalavo likusį užsilikusį šūdą už ką aš jam esu beprotiškai dėkinga. Visų pirmą todėl, kad grįžus namo man išėjo tie likučiai ir gan lengvai, o antra, aš supratau - jeigu pro išangę telpa pirštas, nėra ko bijoti šikti kažkuo solidžiau negu koše. Liepė pasidaryti klizmą su ramunelėm ir aliejumi arba nusipirkti didesnę klizmą - ClismaLax, jokių būdu ne mini klizmas, nes jas š tik obsorbuoja ir nepadeda išvalyti. Bet visvien padariau klaidą...
Poto kai išsituštinau, nusprendžiau kad negana ir reikia iškart šauti dar ClismaLAX, druskos tirpalą ant šviežių gleivinės randų. Paplokime. Maža to, kad įsikišti klizmą jau skaudėjo, spėkite kokių balsu aš tuštinausi su druskos tirpalu. Nekenčiau savęs už kvailumą. O dar ir likučiai! Vėl prasidėjo temperatūra, bet dabar jau dėl to, kad klizma niekad neišeina visa ir iškart. Dar kokią valandą likučiai degino viską iš vidaus, kol išangė bandydavo juos pastoviai išspjauti lauk. Pasidariau ramunėlių ir aliejaus klizmą ir išvaliau visus likučius. Tragiška patirtis...
[LIFEHACK NR.3 nenaudokite jokių dirbtinų klizmų, geriau nusipirkite nes nedideles klizmutes ir pasidarykite ramūnėlių nuovirą su šlakeliu aliejaus, o ant to nesąmoningai aštraus antgalio, KURIO NEĮMANOMA įsikišti per supjaustytą subinę, uždėkite gerai dezinfekuota antgalį nuo Lidoposterin 👌🤓)
8 diena Liepos 16d(Trečiadienis)
Situacija gerėja, tik niekaip neperprantu Dupholac. Jeigu viršiju 10ml per kartą, varau į tuliką koše ir vis suka pilva bei raižo žarnas, o į tai labai reaguoja išangė, kuri ir taip reaguoja į Lidoposterin arba Ibuprofen PLUS. Jeigu taip nutinka, kad vis suka į tuliką, bet išangė neatsipalaiduoja, pasidarykite Kalio šiltą vonelę ir pamirkikite išangę joje, atsipalaiduos. Man atsipalaidavo taip, kad iki WC jau nedabėgau. Gedingiausias momentas mano gyvenime, bet geriau jau taip negu tos kančios.
[LIFEHACK NR.4 jeigu organizmas verčia tuštintis, bet nepavyksta, atsisėskite į šiltą Kalio vonelę sofos kampe ir atpalaidavę pilvą truputį pasistiebkite ir sugrįšite atgal, švelniai, kol narūraliai paleis vidurius. Viskas yra išplaunoma, nepergyvenkite]
9 diena Liepos 17d(Ketvirtadienis)
Nieko naujo.
10 diena Liepos 18d(Penktadienis)
Pasituštinau didesnėmis išmatomis ir nustojau bijoti. Skausmas tapo pakeliamas. Atsisakiau Ibuprofen PLUS dėl nemalonaus jausmo ir perėjau prie paprasto IBUPROFEN. Padariau pertrauką nuo Doreta ir ji vėl suveikė. Išmiegojau tobulai.
Dabar karts nuo karto pasidarau klizmą su ramunelėm, kolkas dar pastoviai guliu. Džiaugiuosi, kad patekau pas gerą chirurgą ir širdingą daktarą. Šiandien 13 diena, kuri irgi turi savo niuansu.Tikiuosi ši mano patirtis padės kažkam išgyventi lengviau. Iš išangės išsiskiria visi gijimo likučiai pastoviai. Pasirūpinkite LABAI MINKŠTOMIS MARLĖMIS
[LIFEHACK NR.5 Myžti lengviau stovint duše, negu kankintis ant unitazo]