Klausimas psichologui: agresyvus kūdikis

«1 2 35 Kitas »

Klydau

❤Arijus 7 m. 5 mėn.

❤ Eronas 13 m. 11 mėn.

2013.05.07 12:22 (prieš 13 m.)

Labuka, susidurem su tokia bedele ir jau nebezinom ko griebtis...gal kam taip yra ir ka jus darote? maziukas tetuka musa ne zaidimo forma, o ir ne siaip kur, o tik i veida, na jei jo nepasiekia, tai ir krutine, rankos, kojos tinka.taip trenkia, kad net melynes lieka. Ir grazuoju pasakojom, kad negalima ir barem, ir apsimete kad skauda, verke. tetis dievina savo suneli, visa laika tik jam galetu skirti, bet db toks vaizdas, kad pradejo jo vengti. :oops: :oops: man atrodo, kad sunelis baudzia teti, jog sis iseina i darba. :shock:

2013.06.20 19:59 (prieš 12 m.)

Sveiki, turiu klausimą. Šiandien nuėjau pasiimti vaiko į darželį ir kaip tik kiti tėveliai atėjo pasiimti savo dukrytės ir pasirodo tik ką mano mažasis trenkė mergaitei per veidą ir perbrėžė su nagučiu...Auklėtoja pradėjo aiškinti, kad mano vaikas nuolat mušasi, kad kandžiojasi, kas man buvo tikra naujiena!!! Tikrai buvo didžiulė gėda...mąstau kaip reikėtų elgtis ir kaip auklėti vaiką?
Jis pas mus itin aktyvus vaikas, na tikrai labai, kažkas net yra pasakęs, kol vienas vaikas sumirksi, manasis tris kartus ji aplink apibėga...nėra piktybinis, tikrai, jam labai patinka vaikai, kai vakare ar savaitgaliais būnam kartu su kitais vaikais niekad jų nemuša, nekandžioja, kiek su 1-nerių metukų pusbroliu bendrauja nu niekad nesimuša ir nekandžioja...
vakare kai pavargsta būna piktokas, tikrai būna kad žaisdamas nepajaučia ribos ir trinkteli, bet visad subaram ir sakom, kad negalima...kartais atrodo, kad pas jį tiek energijos, gal kažkaip reiktų ją suvaldyti, nukreipti? nenoriu imtis mušimo politikos, nenoriu kąsti atgal ir t.t. pagrindinė auklėjimo priemonė pas mus kampas ir kalbėjimas kad negerai elgiasi...
Kaip auklėti vaiką kad nesikandžiotų, kai jis prie manęs nesikandžioja?
Prašau padėti
2013.07.08 10:52 (prieš 12 m.)

Nežinau teisingo atsakymo, bet aš kalbėčiau kalbėčiau kalbėčiau. Rašei, kad kalbatės, tai džiugina, bet aš nuolat aiškinčiau apie galimas pasėkmes. Gal jis nori dėmesio? daržely daug vaikų ir auklėtojos jam dėmesio neskiria, o namie gauna pakankamai, todėl nekanda?
tuomet mėginti klausti, ar tau trūksta dėmesio? jei taip, aiškinti, kad auklėtojos tiesiog nespėja... kad nuskriaustiems vaikams skauda, gali nenorėti su juo draugauti ir jam bus liūdna. kalbėti apie galimybę likti vienam, nes atbaidis visus draugus savo mušimu. Aiškinti, kad ir netyčinis trinktelėjimas gali būti interpretuotas kitų asmenų kaip tyčinis... gali įskaudinti jkitą vaiką. Na bent aš taip elgčiausi...
2013.07.10 09:53 (prieš 12 m.)

Sveiki,

pirmiausia atsakysiu Klydau . Labai gali būti, kad jūsų sūnelis iš tiesų baudžia tėtį už išėjimą į darbą, nors tai gali atrodyti neįtikėtina. Vaikai neretai pyksta, kad negali būti su tėvais tiek, kiek norėtų, ir "baudžia" tėvus, arba, kitaip sakant, parodo savo pyktį taip, kaip jiems išeina. Apskritai psichologiniu požiūriu tėčiai labiau yra susiję su agresijos "išveikimu", tai yra, mama vaikams labiau siejasi su meile, švelnumu, maistu, rūpesčiu, o tėtis - tas, su kuriuo galima aktyviai pažaisti, pasikumščiuoti ar net susimušti. Dažniausiai taip bendrauja ir patys tėvai: mamos - daugiau kalba su vaikais, rengia, maitina, o tėčiai, parėję iš darbo, paskraidina, pabėgioja, pasigrumia kur ant lovos . Ir tokie aktyvūs žaidimai yra labai gerai, nes padeda "nukanalizuoti" agresiją, kurios daugiau ar mažiau turi visi vaikai. Bėda tokia, kad maži vaikai, ypač metinukai, dar labai menkai pasveria savo jėgas ir galimybes. Jiems dar nėra lengva suprasti, kas kitam žmogui smūgis gali būti skausmingas ir net sukelti mėlynes - viso to dar reikės išmokti. Todėl jums patarimas būtų toks: reikėtų rimtai reaguoti į kiekvieną mušimą, spyrimą ar kokį kitą nemalonų veiksmą, ir vaikui pasakyti, kad taip daryti negalima, bei nutraukti veiklą, jei tuo metu kažką darėte. Pavyzdžiui, jei laikote mažylį ant rankų - nuleiskite jį ant žemės, pasakykite, kad muštis negalima. Galite sulaikyti jo ranką ar koją smūgio metu, vėlgi pasakydami: "Negalima", "Mes nesimušame", "Mes žaidžiame kitaip" ir panašiai. Jei vaikutis pradės verkti - galite kiek paraminti, bet nereikėtų imti ant rankų ar raminti ilgai ir daug. Jūsų užduotis - suformuoti suvokimą, kad už smūgį bus kažkas nemalonaus, tai yra, tėtis ar mama nelaikys ant rankų, nežais, nutrauks bendrą veiklą, bet vėl paims ant rankų ar tęs žaidimus, kai vaikas nebesimuš. Suprantama, žodžių maži vaikai nesupranta, bet metų amžiaus vaikai jau gali po truputį suvokti poelgio ir pasekmės sąryšį, tik tą reikia kartoti nuolat, kiekvieną kartą mušantis, ir nuosekliai.

Tėtį reikėtų labai palaikyti , kad jis nebijotų bendrauti su vaikučiu. Labai siūlyčiau užsiimti kitomis aktyviomis veiklomis, kurios padėtų mažyliui "išsikrauti", pavyzdžiui, visaip dūkti, bėgioti, ypač lauke, jei leidžiate - šokinėti ant lovos, spardyti kamuolį (čia gal geriau lauke ) ir panašiai. Tokie užsiėmimai tėčiui ypač tiktų .

1
2013.07.10 12:23 (prieš 12 m.)

Innga,

tai, ką Jūs aprašėte, iš tiesų nutinka ne taip jau retai. Tėveliai labai nustemba, sužinoję, kad, rodos, pakankamai ramus ir draugiškas vaikas, pasirodo, darželyje kandžiojasi ar muša kitus vaikus. Gerai, kad Jūs norite išvengti mušimo ir daug kalbatės su sūnumi. Vis dėlto dviejų metų vaikai dar ne tiek daug sugeba suprasti, be to, jie paprastai nelinkę atsiminti ilgų kalbų, todėl šalia aiškinimo ir kalbėjimosi dar reikėtų imtis elgesio taisymo.

Pirmas dalykas, į ką aš atkreipiau dėmesį perskaičiusi Jūsų pasakojimą - tai, kad berniukas yra labai aktyvus. Galbūt jis - būsimasis hiperaktyvukas, nors nenoriu nei diagnozuoti, nei galbūt išgąsdinti, užbėgdama už akių. Tiesiog aktyviems vaikams svarbu nuolat organizuoti kažkokią veiklą, užimtumą, kad jie neturėtų pernelyg daug "laisvo laiko", kurio metu ima nuobodžiauti ir prisigalvoja ne visada tinkamo elgesio. Spėju, kad darželyje jam gali darytis nuobodu, ypač jei reikia kurį laiką ramiai pasėdėti ar pastovėti (o darželyje taip būna neretai ). Galbūt galima būtų tartis su auklėtoja, kad sugalvotų kokių nors papildomų veiklų, kad ir apibėgti apie kambarį, sunešti kėdutes, surinkti šiukšles ar dar ką nors - kai bus užsiėmęs, mažiau bus pagundų muštis ar kandžiotis.

Taip pat gerai būtų suderinti su auklėtoja, kad, vaikui netinkamai pasielgus, jam bus pritaikytos pasekmės. Gerai, jei tai būtų daroma darželyje, ne parėjus į namus, nes 2 metų berniukui, ypač tokiam aktyviam, laukti, pavyzdžiui, nuo ryto, kai jis įkando ar kažką kita netinkama padarė, iki vakaro, kai bus pastatytas į kampą, yra labai jau ilgas laiko tarpas, ir galiausiai jis gali pamiršti, už ką jam tenka stovėti kampe. Tas pats kampas puikiai tiktų darželyje, galima nebūtinai statyti į kampą, bet kitais būdais atskirti nuo vaikų, paaiškinant, kad su kitais vaikais reikia bendrauti nesimušant, nekandant, o jei taip nutinka - vadinasi, kurį laiką nebus galima bendrauti. Labai svarbu, kad tai būtų daroma nuosekliai, kiekvieną kartą pastebėjus - tik tada galima tikėtis efekto.

Na, o už šį, pasekmių taikymo, būdą efektyvesnis yra gyrimai už tinkamą elgesį . Tai yra, pastebėti, kai berniukas elgsis draugiškai, nesimušdamas, ir pasakyti: "Kaip gražiai, draugiškai jūs žaidžiate", ar panašiai. Tą galite daryti ir Jūs, vakarais ar savaitgaliais, kai tik bus progų. Tokiu būdu suteikiate informaciją, koks elgesys Jums patinka, ir toks elgesys turėtų dažnėti, atitinkamai muštynių ir kandžiojimosi retėti . Vėlgi - tam reikia laiko, ir nereikėtų tikėtis, kad po vienos-dviejų dienų situacija pasikeis. Kantrybės ir nuoseklumo!
2013.10.10 18:43 (prieš 12 m.)

maniskiui irgi dabar uzejes toks kandziojimosi ir knaibymosi metas, jei kas nepatinka, ar negauna ko arba subaram puola kandziotis, knybti, rekti, net dantis ir kumstukus ,,suspaudzia" , rodo savo nepasitenkinima. Nebezinau kaip su tuo kovoti, jokios kalbos nepadeda, net pasakymai kad mamytei ar kitam skauda, net apsimetus kad verki nereguoja, sypsosi ir toliau kaip zaisdamas puola knaibytis ir mustis.
palyginus iki tol ir dabar yra geras, draugiskas vaikas, nori ir megsta bendrauti su vaikuciais. Pakolkas ar kitu vaiku jis nepuola (bent jau darzelyje nieko nesake, ir pati nemaciau) be tva mamyte ir tevelis kencia nuo siuo metu uzejusiu pykciuku
nezinau kaip jam parodyti kad taip negerai elgtis
2013.10.10 18:50 (prieš 12 m.)

gal zinote kaip reiketu atpratinti vaika nuo lupos kramtymo, jis nuolat(ramus, zaisdamas, pries miega, ir supykes ...) jau seniai ja kramto. gydytoja nemato cia nieko blogo, siulo raminanciu vaistuku hemopatiniu ir sako kad cia nuo darzelio. bet i darzeli jau einame antri metai, labai jam ten patinka, o lupa pradejo krantyt kai dar i darzeli net nejo. tai va mano manymu pakankamai ilgai , ir bijau kad netaptu ilgalaikiu iprociu. Gal turite kas kokiu patarimu???
2015.07.31 08:29 (prieš 10 m.)

Labas Mano suneliui 1m 6men, kaimynu berniukas 2 men jaunesnis. Nuo kudikystes bendrauja, bet vakar ta bendravima nutraukiau, nes kaimyno berniukas, tikrai nesumeluosiu, piktybiskai musas. Anksciau tai vyko del zaislu, net mano sunaus zaislus atimdavo is jo ir del ju trenkdavo. Maniskis vienakart bande suduoti, bet sudaviau per ranka ir daugiau nesikartojo(gal sakysite, kad negerai padariau, bet iskart suprato, kad skauda ir negalima, o be to vos neiskabino kaimynu berniukui akytes). Kaimyne savo vaikui aiskina "mazuti negalima, negerai", bet musimasis nesibaigia. Agresyviai ji nustumia, pesa plaukucius, trenkia per galvyte, nutempia nuo kedutes ir t.t. Vakar jie sedejo ir zaide, kaimynu berniukas pasiime plastikini zaisla ir trenke maniskiui per galvyte, tikrai labai stipriai, vaikas verke apie 10min, visa diena buvo issigandes ir zyme dar siandien matos. Ar tureciau isvis nebeleisti bendrauti ar tiesiog islaukti laika, kol galbut issaugs? Nes kaimynai to tiesiogine prasme zalojimo nesureiksmina ir ta aiskinimo technika nepasiteisina ne kiek, viskas tik blogeja, o kaip mano vaika skriaudzia ziuret nezadu. Aciu uz jusu laika. P.S. pridesiu, kad maniskis nei atima, nei suduoda atgal, tad nezinau kas provokuoja toki elgesi.

2
2015.10.06 10:33 (prieš 10 m.)

Laba diena, mano 9 mėnesių sūnelis yra agresyvus, ypač mano atžvilgiu. Visiems kanda, draskosi, peša plaukus, suduoda rankyte per veidą. Buvo labai laukiamas ir yra visų mylimas, namuose tokio elgesio pavyzdžių nemato. Gal žinote kodėl jis galėtų taip elgtis? Iš pradžių galvojome, kad kandžiojasi dėl dygstančių dantukų, bet prasidėjo ir kitas agresyvus elgesys. Gal kam nors yra taip buvę su savo vaikučiais? Jau pradedu galvoti, kad nebemylės manęs sūnelis ir nesielgs švelniai
2015.11.07 00:38 (prieš 10 m.)

Sveikos,

tik dabar pastebėjau, kad kažkodėl pražiūrėjau Inessytte klausimus, kuriuos ji rašė prieš 2 metus... Jau greičiausiai tie rūpesčiai nebėra aktualūs, bet galbūt kažkas kitas skaitydamas turės panašių situacijų, todėl vis tiek atsakysiu.

Kalbant apie pirmąją aprašytą situaciją - tai, kad sūnelis kandžiojasi ir žnaibosi, kai jam kas nors nepatinka arba negauna, ko nori, arba subarus - atsakymas būtų tas pats, kurį minėjau ir kitiems klausiantiems anksčiau: labai svarbu visada, nuosekliai sureaguoti į netinkamą vaiko elgesį, jį nutraukti (pavyzdžiui, sulaikyti jo ranką) ir pasakyti, kad to daryti negalima. Kuo vaikas mažesnis, tuo daugiau gali prireikti kartoti tą patį, kol jis supras ir kol pamatysite rezultatą. Vis dėlto nereikėtų nusileisti, pradėti kažką daryti priešingai tam, ką prieš tai buvote vaikui nurodę, nes taip Jūs tik labiau paskatinsite netinkamą elgesį (vaikas supras, kad, jam esant atkakliam, Jūs nusileisite ir jis pasieks tai, ko nori). Išlaikykite savo taisykles ir ramiai, bet tvirtai apibrėžkite, ko daryti neleidžiate.

Antruoju klausimu rašote, kad Jūsų vaikas įpratęs kramtyti lūpą. Jūsų gydytoja teisi dėl to, kad įtaria, jog vaikas išgyvena stresą ir kramto lūpą dėl to. Dažnai vaikai raminasi, čiulpdami pirštą, kramtydami nagus, Jūsų atveju - sūnus kramto lūpą. Ilgainiui tai gali tapti įpročiu, tuomet vaikas kramtys lūpą ne tik nerimaudamas, bet ir "neturėdamas ką veikti". Jūs šio įpročio nesiejate su vaikų darželio lankymu, tačiau pabandykite prisiminti, ar nebuvo kokių nors kitų situacijų, dėl kurių vaikas galėtų jaustis neramus: gal persikraustėte į kitą gyvenamąją vietą, dažnai konfliktuojate vaikui girdint, kas nors iš artimųjų sunkiai serga, laukiatės ar panašiai. Visi pasikeitimai vaikams yra didesnio ar mažesnio streso šaltinis, todėl jie gali pradėti ramintis tokiu būdu, koks yra prieinamas, šiuo atveju - kramtydamas lūpą. Galite iš tiesų išbandyti raminamąsias žoleles, skirti sūnui daugiau dėmesio, pasirūpindami, kad jis pakankamai laiko praleistų lauke, kaip galima ramiau jaustųsi namie, turėtų mėgstamos veiklos. Galite pasimokyti atsipalaidavimo, atpalaiduojamojo kvėpavimo (kvėpuoti lėtai ir giliai, tarp įkvėpimų ir iškvėpimų kelioms sekundėms kvėpavimą sulaikant) - tai padės sumažinti jaučiamą įtampą. Jei sūnus nepyksta, galite jam vis priminti, kad nekramtytų lūpos, tačiau tą reikėtų daryti atsargiai, neįkyriai, atsiklausiant vaiko, ar jam tai nėra nemalonu girdėti. Galite pasiūlyti vakare priklijuoti lipduką ar nuspalvinti kalendorių tuomet, kai pavyks tam tikrą laiko tarpą išbūti be lūpos kramtymo, vėliau palaipsniui šį laikotarpį ilginant.