Minimalistė parašė:
Ačiū labai už užuojauta ir patarimus 🌼 Viduj dabar tokia sumaištis, kad net nesuprantu ar gedziu ar depresuoju. Tiesiog dažna panika. Panika, kad pati numirsiu. Pri…
Jums būtinai reikia pakeisti psichologę. Juk pati matote, kad po apsilankymų pas ją - Jums tik blogiau. Tiesiog susikaupkite ir padarykite tai - dėl savęs.
O dėl viso kito. Galbūt reikėtų tvarkytis su viskuo pamažu. Po gabaliuką? Jaučiatės užsidariusi, paskendusi rutinoje - tegul vyras Jus išleidžia pasižmonėti bent pora kartų per savaitę. Suprantu, kad remontas spaudžia, bet Jūsų sveikata irgi be galo svarbi. Išeikite valandai pasivaikščioti, pabėgioti ar užsiimti kažkokia kita veikla, kuri leistų Jums apie problemas nebegalvoti bent jau mažą dalelytę Jūsų dienos. Joga, baseinas, fotografavimas, siuvimo būrelis... Juk turbūt turite (ar bent jau kažkada turėjote) smagių Jūsų širdžiai užsiėmimų. Pabandykite juos prisiminti, nors mažą dalelytę laiko. Suprantu, kad vaikučiai dar maži, bet galbūt išeitų susiderinti su vyru ar anyta, kad leistų Jums tuo užsiimti. Nes Jums reikia to nemažiau negu reikia psichologinės pagalbos ir vaistų.
Rašote, kad Jūsų vyras pasiims atostogas, na, ir puiku. Praleisite su juo laiką, o ir remontas pajudės į priekį. Tik, jeigu išeina bent kažkiek laiko praleiskite kartu ir atsipalaidavimui. Galbūt per atostogas bent kartelį anyta Jus išleistų į kiną? Arba tiesiog sėskite į mašiną ir važiuokite pasivažinėti. Kalbėkitės, klausykitės muzikos, pasistenkite abu truputį atsipūsti nuo darbai/namai rutinos.
Dėl "nuojautos", kad mirsite. Aš ne gydytoja, tad, deja, negaliu Jums patarti dėl ko taip yra. Mintys tokios, jog ir taip esate linkusi į depresiją, gedite savo tėčio plius galėjo prisidėti ir "pogimdyvinis liūdesys", ar pogimdyvinė depresija. Kaip jau rašiau prieš tai, būtinai pasikalbėkite su medikais dėl tinkamų Jums vaistų/dozės išrašymo. O galbūt jaučiatės labai atsakinga už savo vaikučius, kurie dar labai maži, ir be Jūsų rūpesčio jiems būtų labai blogai gyventi. Jaučiate baimę, kad jiems ir Jums būtų viskas gerai, o tą baimę laikote nuojauta? O galbūt tai nerimo sutrikimas, kai nerimas išeina iš sveikų, mums gelbstinčių ribų ir tampa nebekontroliuojamas. Šiuo atveju vėl gi būtinai reikia konsultuotis su medikais, rasti tinkamą Jums psichologę/-ą ir daug dirbti su savimi. Bandyti, kontroliuoti savo mintis, logiškai išmąstyti ar tos baimės ir nuojautos pagrįstos, iš ko jos gali kilti, kokiu metu jų kyla daugiau (bandyti to vengti), kokiu metu jų kyla mažiau (tai praktikuoti dažniau).
Stenkitės prisiminti, kad visi sunkumai yra laikini. Butą susiremontuosite, gyvensite laisviau, švariau, smagiau; vaikai paaugs, taps savarankiškesni, turėsite daugiau laiko sau ir bendravimui su savo vyru. Su laiku ir pažįstamų, draugių susirasite. "Viskas praeina ir tai praeis". Tiesiog, šiuo metu, visomis išgalėmis bandykite sau padėti. Nuo Jūsų sveikatos priklauso ir Jūsų visos šeimos "sveikata". Tad labai svarbu neatidėti pagalbos sau, o imtis ją tvarkyti čia ir dabar: medikų/vaistų pagalba, laiku sau, bendravimu su vyru, užsiėmimais, kurie Jums patinka ir leistų Jums nors dalelę laiko "atsijungti" nuo visų rūpesčių. Tai labai svarbu.
TV
