Nėštumo baimė

11. LaimingaMamytee

    

    

    Milana 5 m. 3 sav.

    Artūras 9 m. 8 mėn.

    

    2022.04.03 12:54 (prieš 4 m.)

    Efaa parašė:
    Sveikos.
    Ar kažkas buvote susidūrę su neštumo baime?

    Mes planuoti pradėjom kai mum buvo vos 18 3 metai nesėkmingų bandymų, bet netikėtai pavyko. 21 pagimdžiau pirmą, neštumas sunkesnis kokie 4 kartai ligoninėj po kelias sav pragulėti, pats gimdymas 30val, bet viskas atsiperka, nesigailim nei sekundės kad taip anksti planavomės, dabar man 27, pernai birželį pagimdžiau dukrą, neštumas palyginus su pirmu tikra šventė. Baimę tūrėjau ir aš, bet kai pagimdysit pasaulis apsivers namai prisipildys laimės, ir po namus lakstys tyra maža širdutė. 🥰 didžiausia baimė buvo kad gimdysiu viena.
    Ir bijojau, kad vandenys nenubėgtų mieste, ir kad spėčiau į ligoninę 😄 Mes ir namų savo netūrėjom, darbą tūrėjo tik vyras, o pas jus jau kaip ir viskas yra, svarbu abu norit, tad nugalėkit baimę ir planuokit 👨‍👩‍👧 kas liečia jaunystę ir pramogas, keliones ir visą kitą viskas yra gyvenime suderinama jei tik yra tam noro. 😇

    1
12. Aurumaa

    

    

    6 m. 9 mėn.

    

    2022.04.03 18:50 (prieš 4 m.)

    Man atrodo autorė iš tikrųjų vaikų dar nenori, tik jaučia spaudimą "norėti". Nes kaip ir viską turi - vyrą, namus, darbą, tai tada jau kaip ir laikas vaikams.
    22m yra labai mažai ir normalu dar nenorėti vaikų.

    12
13. akvile.jan.

    

    

    Karinute 7 m. 7 mėn.

    stebukliukas 10 m. 2 mėn.

    

    2022.04.03 23:09 (prieš 4 m.)

    As turinti du vaikus labiausiai bijociau pacio gimdymo nors jis palyginus ne amzinas o nestumas net 9men. Bet jo visiskai nebijau. Bet cia aisku kaip kam. Pats nestumas palyginus su tuo kas laukia lasas juroj. Tas pats suvokimas kqd esi prirista ir t.t. ir kad niekada nebus kaip anksciau ir t.t. va del situ dalyku baiminciausi labiau psihologiniu ir jau gimus vaikus o ne iki tol kol gims.

    3
14. Amelly

    

    

    7 mėn. 2 sav.

    4 m. 1 mėn.

    

    2022.04.04 00:29 (prieš 4 m.)

    Man 23 metai, kai pastojau buvo 22. Pradžioje šiek tiek kompeklasavau dėl amžiaus nors su antra puse esam kartu 7 metus, vaikas planuotas, mylimas ir lauktas, turim nuosavą butą, viduj buvo jausmas, kad turbūt visi galvoja kad aš per jauna. Reikėjo laiko susidraugauti su mintim, kad bus žmonių kurie kreivai žiūri dėl amžiaus, bet kad tokių žmonių mažuma ir jokio skirtumo ką ten kas pagalvos. Svarbu mes laimingi.
    Dėl nėštumo baimės linkiu neprisigalvoti, kad bus blogai ar sunku. Mano mama ir sesė turėjo sunkius nėštumus: nugaros skausmai, pykinimas, vėmimas, neramių kojų sindromai, kylančios rūgštys, negalėjimas užmigt ir t.t. Žodžiu, visi blogiausi simptomai man dabar 34 savaitės ir nėštumas labai lengvas, kasdien vaikštau po 4-5km, miegu kaip kūdikėlis, nei nugarą nei galvą skauda. Porą kartų traukė mėšlungis ir kilo rūgštys gal kartą ar du ir dažnai einu į tualetą. Bet čia visiškos smulkmenos. Žinau, kad man dar visaip gali būti, bet nereikia iš anksto galvot kad bus labai sunku, nes kiekvienas nėštumas labai individualus
    Sprendimas pradėt planuot vaikus negali ateit per naktį. Reikia labai įsivertinti kiek nori paaukoti, daug pokalbių su antra puse ir su savim. reikia labai nuoširdžiai savęs paklaust iš kur kyla noras turėt vaikų, ar vien dėl aplinkos spaudimo?

    4
15. boružėsLaimė

    

    

    11 mėn. 2 sav.

    

    2024.09.18 20:52 (prieš 1 m.)

    Aš taip pat bijau nėštumo. Pačio etapo bijau todėl, kad nesu pačios stipriausios sveikatos žmogus. Daug metų sirgau depresija ir gėriau antidepresantus. Nors jų jau nevartoju kurį laiką, dar ir dabar mano emocinė sveikata yra pabanguojanti. Sergu valgymo sutrikimu, kraujo tyrimai niekuomet nebūna patys geriausi. Vitamino D ir geležies visuomet labai mažai. Bijau, kad ne tik nesugebėsiu pastoti, bet ir jeigu pavyks, neišnešiosiu vaikelio.

    Viso to, kas būtų po nėštumo, bijau todėl, kad esu labai didelė introvertė. Mėgstu tylą, ramybę ir tvarką. Suprantu, kad atsiradus vaikui visų šitų dalykų beveik nebeliks. Nežinau, kaip su tuo susitvarkyčiau ir ar mano psichologinė būklė, kuri ir taip labai trapi, atlaikytų tokius pokyčius. Esu labai jautri, ir dažnai bet kokie nepatogumai priveda mane iki ašarų.

    2
16. kate223

    

    

    

    2025.10.01 11:33 (prieš 9 mėn.)

    Diskusija perkelta iš kitos temos

    Labas. Nežinau, ko laukiu - nuomonės ar patarimo, gal ir jums panašiai buvo… paniškai bijau pastoti. Man 22, su antrąja puse esame kartu 4 metus. Su santykiais viskas puiku, mylime vienas kitą, bet.. mano draugas keliais metais už mane vyresnis ir neretai prakalba apie vaiką. Na, kad vat ir vestuvės tai ir vaikas tuojaus ir panašiai. O aš? Studijuoju, dirbu, kas juokingiausia, pati esu mokytoja, vaikus beprotiškai myliu, bet mintis, kad kažkada (na 2 metų bėgyje) galiu tapti mama mane net ne gąsdina, bet kelia man paniką. Nuolat kamuoja mintis kad gal pastojau, nors ir saugausi. Nežinau, kas būtų, jei tikrai tai atsitiktų. Mano antra pusė vaikų nori. Jaučiuosi kalta, gal nereikia žmogaus laikyti ir paleisti, jeigu norai nesueina? Tiesiog nesveika baimė, jaučiuosi bjauriai - lyg būčiau nenormali…
17. Rudenelis

    

    

    13 sav., liko 196 d.

    

    2025.10.01 11:48 (prieš 9 mėn.)

    Diskusija perkelta iš kitos temos

    kate223 parašė:
    Labas. Nežinau, ko laukiu - nuomonės ar patarimo, gal ir jums panašiai buvo… paniškai bijau pastoti. Man 22, su antrąja puse esame kartu 4 metus. Su santykiais visk…

    Manau ta baimė, yra puikus indikatorius, kad nesate tam pasiruošusi. 22 metai dar labai anksti, retas žmogus, kuris tokio amžiaus jaučiasi ir yra pasiruošęs. Vaikui reikia stabilumo ir jį reikia susikurti. Mano patarimas - atsipalaiduokite, palaukite ir viskas susidelios į savas vietas ❤️

    2
18. AkVilke

    

    

    Ainė 8 mėn. 4 sav.

    Ūla 8 mėn. 4 sav.

    Vakaris 2 m. 8 mėn.

    

    2025.10.01 11:48 (prieš 9 mėn.)

    Diskusija perkelta iš kitos temos

    kate223 parašė:
    Labas. Nežinau, ko laukiu - nuomonės ar patarimo, gal ir jums panašiai buvo… paniškai bijau pastoti. Man 22, su antrąja puse esame kartu 4 metus. Su santykiais visk…

    Gal jums dar pribresti vaikams reikia? As irgi paniskai bijojau tureti vaiku, bet kai sutikau savo vyra (tada man 21m buvo) is karto zinojau, kad su juo noriu vaiku O vyras atvirksciai. Jis paniskai bijojo vaiku, bet nuo 30-ies metu subrendo ir tada jau uzsinorejo
19. MonikaPu

    

    

    Vincas 11 mėn. 2 d.

    Urtė 3 m. 4 sav.

    

    2025.10.01 16:30 (prieš 9 mėn.)

    Diskusija perkelta iš kitos temos

    As nustojau bijoti 35
20. Minimalistė

    

    

    11 mėn. 6 d.

    5 m. 3 mėn.

    7 m. 2 mėn.

    

    2025.10.01 17:23 (prieš 9 mėn.)

    Diskusija perkelta iš kitos temos

    kate223 parašė:
    Labas. Nežinau, ko laukiu - nuomonės ar patarimo, gal ir jums panašiai buvo… paniškai bijau pastoti. Man 22, su antrąja puse esame kartu 4 metus. Su santykiais visk…

    Jei bijot, tai ne laikas matyt dar. Ar verta dėl to būti santykiuose, kur vyras nori vaikų, bet jūs kol kas ne? Bet kuriuo atveju jūsų vyrui reikėtų tai spręsti. Ar jis sutinka palaukt. Ar sutiktų ir su gyvenimu apskritai neturint vaikų, jei jums noras jų turėt taip ir neateis.

    Tai jo sprendimai - ne jūsų.

    Jei vis gi norit nustot bijot, reiktų pradžiai suprast ko būtent bijote. Gyvenimo pokyčių, atsakomybės už mažą žmogų, ar dar kažko kas slypi jūsų sielos gelmėse. Gyvenimas keičiasi nesvarbu yra jame vaikai ar ne. Faktas, žmonės neturintys vaikų geriau išsimiega, dažniau valgo ir keliauja, yra labiau sukoncentruoti į karjerą. Bet dažniausiai vaikų neturi, nes jų negali turėti. Retas kuris priima tokį sprendimą pats. Bet jei ir taip. Kuo blogi santykiai be vaikų? 🤔. Ne visi privalo, taip sakant - pratęst tą giminę. Ar būtina dėl to skirtis? 🤔. Gal labiau pasišnekėti, kas su kuo pasiruošęs taikstytis ir ant kiek jausmai stiprūs, jei kažkokie norai nebus patenkinti.

    Kalbant apie karjerą - asmenybei, tobulėjimui tai labai svarbus aspektas, bet man asmeniškai niekada nebus aukščiau, nei mano šeima. Taip, aš privalau įsitvirtinti darbo rinkoje ir kuo patogiau ir stabiliau sau asmeniškai, tam baigiau aukštąjį mokslą ir neketinu sustot. Tačiau vis vien darbe esu ir būsiu ta kurią pakeis po poros mėn. Nes toks yra verslas. Show must go on. Tačiau kaip mama - esu vienintelė. Taip, galima sakyt, kad gali kažkas kompensuot mamos rolę, bet mano atveju taip nenutiko ir netekus mamos substitutas neatsirado ir jau neatsiras 🤷‍♀️.

    Bet kuriuo atveju, nemanau, kad vaikų turėjimas trukdys man pasiekti savo karjeros tikslų. Kaip pvz.: Čmilytė -Nielsen. Moteris turi 4 vaikus, bet užėmė premjero postą. Ar jos vaikai trukdė jai dirbti? Jei trukdytų, matyt ir liktų max paprasta seimo nare.

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!