Bet o ką reiškia turėti savo biologinių palikuonių, pratęsti giminę. Čia kalba ne tik apie vaikų auginimą eina, čia kalba eina apie savęs įprasminimą. Kažkur skaičiau, kad žmogus savo vaikuose mato nemirtingumą. Juk tai tavo paties kraujas, tavo genai ir t. t., kurie toliau gyvens po tavo mirties. Net neabejoju, kad svetimas vaikas greitai pataptų savu ir mylimu, kad greitai perimtų globojančios šeimos įpročius, manieras, elgtųsi kaip pilnavertis šeimos narys. Bet tai ne tas pats. Moteris juk sutverta išnešioti, pagimdyti, o ne tik užauginti vaiką. Niekas iš jos negali atimti tokios teisės! Kovok iki paskutinės akimirkos už savo prigimtį ir kol yra nors lašas vilties - betkokiais būdais bandyk. Ir čia kreipiuosi į visas, kurioms šiuo metu yra labai sunku ir apėmęs beviltiškumo jausmas. Tokių moterų yra daug, o nesuprantantiems galiu pasakyti, kad gyvenime man teko daug matyti ir daug ištverti, bet niekas neprilygsta šitam skausmui ir beviltiškumo jausmui, kai negali turėti vaikų ir kai kiekvieną mėnesį tave apima panika, kad niekada jų neturėsi. Čia tikrai nėra pilnavertis gyvenimas.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas









