Manau jau vien tai, kad vyras nedrįso pasakyti, kad vėl rūko, slepiasi, o jūs pikdama ieškote būdų kaip padaryti, kad jis vėl nerūkytų parodo, kad nėra pakankamai pasitikėjimo vienas kitu santuokoje. Tikiu, kad vyras slėpėsi tik dėl to, kad žinojo, kad pradėsit priekaištauti ir burbėti net nesigilindama ko jis pats nori ar kokios to priežastys. Tokioje situacijoje sodinčiausi vyrą pokalbiui, sakyčiau, kad noriu jį suprasti, kartu bandyti turėti atvirus santykius ir visada vienas kitą palaikyti. Ramiai susitarkite kiek dažnai jis gali rūkyti, kaip padaryti, kad tai jums netrukdytų, juk nėra nieko geriau kaip santuokoje turėti draugą kuris pirmiausia palaiko, bando suprasti, o ne prikaišo susitarimus ir bando prigauti.
Kad neatrodytų, kad lengva kalbėti teoriškai, parašysiu kaip buvo pas mane. Su vyru nerūkome daugiau kaip 10 metų, ir vieną kartą prieš mūsų penktadienio pasisedėjimą su kokteiliais vyras pasakė jog norėtų nusipirkti cigarečių, kad vieną vakare galėtų surūkyti. Aš nustebau, bet nerėkiau, neužsipuoliau ir kaip kitaip nesumenkinau tokio pasakymo,o ramiai pakalbėjome kodėl jis to nori, pasakė, kad čia kaip tam tikra nostalgija jaunystei, tiems senams laikams ir visai norėtų kartais vienos cigaretės, bet vėl grįžti prie rūkymo neketina. Aš pasakiau, kad man ta mintis nelabai, net neturėjau minčių, kad jis vėl rūkys, bet draugiškai priėjome prie kompromiso, kad kartą į mėnesį parūkys, mums abiems tas tiko. Ir pusę metų tikrai kartą per mėnesį parūkydavo, nereikėjo slėptis ar užgožti norą
Dabar beje abu per savo kokteilių vakarą penktadieniais parūkom ir net žiauriai romantiška vis išeiti į balkoną kartu parūkyti, juokiamės, kad kaip senais paauglystės laikais, įneša tai tam tikro žavesio mums
Būtų pasakęs, kad nori pilnai pradėti rūkyti irgi ieškotume kompromiso ir nesugalvočiau drausti ar kelti sąlygų. Mes visose srityse esam labai atviri vienas su kitu ir abu nekeliam savo prisigalvojimų ar principipų aukščiau kito, o pirmiausia stengiamės suprasti. Sėkmės jums ;)