Kazkuri klausete ar Lazdijuose nedaro epiduro...tai taip ten jo nedaro, o jei prireikia cezario pjuvi daryti, tai daro pilna narkoze.
Epiduro jei reikia, tai reikia iki pacios smagiausios dalies, kol pradeda leisti stumti, o jau kai pradeda leisti stumti tai jau jokio epiduro nereikia, nes skausmas jau visai ne toks. Kazkodel ir as buvau susidarius, ir dauguma kitu merginu susidare klaidinga nuomone, kad labiausiai skauda jau tada, kai prasideda pats gimdymas, t.y.stumimas, bet realiai merginos skausmas didziausias saremiu yra iki stumimo.
As pirmus skausmelius pradejau jausti jau 10val.vakaro, padilgciojo, bet nuejau miegoti, 12val.nakties pradejo smarkiau skaudeti, bet dar su gan dideliais tarpais, tad dar tokia nei mieganti, nei nemieganti gulejau, 2val.jau pradejo skaudeti kas 10min.vis tiek kentejau, nes skaiciau kad pirma karta gimdant namie galima buti iki kol saremiai buna kas 5min. Prakentejau dar iki 4val.paskui jau keliau vyra. Su vyro masazu pagalba isbuvau namie iki 6val.ryto, kai saremiai padaznejo kas 7min.tada jau viskas, pasakiau kad vaziuojam. Kol nuvaziavom iki Lazdiju saremiai kartojosi kas 5-6min. Maniau, kad per pora, nu maximum 3val pagimdysiu, bet gydytojas apziurejes pasake, kad dar tik trys pirstai...po to saremiai daresi vis daznesni, suleido nospos
lengviau pasidare, nu gal kokiom 10-15min.paskui dar kokiu kazkokiu vaistu suleido, nes jauciausi be proto pavargus, siek tiek apsunkau, tarpuose tarp saremiu pradejau ko ne snausti, po 12val.dienos pradejau prasyti cezario pjuvio. Bet akusere pasake, kad baisiausia jau praeityje, vaikuco pulsas normalus, man sulasino lasaline, kad vel atgauciau blaivu prota ir tada jau dar po valandeles leido pradeti stumti, is pradziu tik pabandymai, o paskui isgirdau, na dabar jau kiek turi jegu. 14val.gime mano mazoji. Po to atsikvepiau, begalinis dziaugsmas uzpludo sirdi, kai pajauciau kad mano dukryte man uzdejo ant pilvelio, asaros pacios pradejo riedeti mano skruostais, atsigreziau vyras irgi verkia is dziaugsmo. Sitos gyvenimo akimirkos, kai verkeme visi trys nepamirsiu niekada gyvenime. Skausmo jau nebebuvo, dabar jau ir nebeatsimenu, kad ten butu ziauriai skaudeje. Teisngai akusere sake, skausmas uzeina ir praeina, o begelinis dziaugsmas lieka visam gyvenimui. Va ir dabar guli ir tabaluoja rankytem, bei kojytem. Paziuriu i jos akytes ir visoms galiu pasakyti, kad didesnes laimes nei buti MAMA negali buti.