Nusprendžiau r aš pasidalinti savo patirtimi
Terminas buvo 2012 06 01. Matyt pilvelyje vyrukui buvo labai gerai, nes atėjo terminas ir praėjo. Na, galvoju, nieko tokio, kai norės, tai ir išlįs. Per kiekvieną apsilankymą pas gydytoją išgirsadavu vis tą patį: kaklelis minkštas, išsitiesinęs, praleidžia vieną pirštą, viskas ruošiasi, bet dar nieks nevyksta. 2012 06 09 turiu prisistatyti į gimdymo namus, nori guldyti į patologinį skyrių stebėjimui. Kadangi ta diena yra šeštadienis, tai gultis į ligoninę visai nenoriu. Budinčios gydytojos išsiprašau, kad dar išleistų namo, pasižadu įdėmiai sekti judesius ir jei kas ne taip, tučtuojau važiuoti į ligoninę. Nenoromis gydytoja mane išleidžia, bet liepia kitą rytą prisistatyti su daiktais. Vakare dar ateina draugų, smagiai pasėdim. Naktį atsibudusi pajaučiu, kad lyg užeina kažkoks maudimas. paguliu,po kiek laiko jis pasikartoja. Jau kažkas vyksta. Pasidaro be galo džiugu. Aišku iš to džiugumo nebegaliu užmigti, nors pamaudenimai dar tikrai nestiprūs. Na, negaliu, tai negaliu, žymiuosi ant lapelio laiką. 15 min, 10 min, 14 min.. Prašvito, nusprendžiu, kad užteks gulėti. Atsikeliu, išsimaudau, susiruošiu. Dar prigulu ant sofos, gal pavyks pasnausti. Neužilgo atsikelia vyras. Pusryčiaujam, ruošiamės, sąrėmiai nedažnėja, netgi išsireguliuoja, tarpai pasidaro labai nevienodi. Važiuojame į ligoninę. Apžiūri budinti gydytoja ir siunčia į patologinį. Į gimdyklą dar anksti, tie patys 1,5 cm. Pamaudenimus vis jaučiu, jie nereguliarūs ir nedažnėja, truputį stiprėja. Ateina vakaras, einu matuotis tonų. Pasimatuoju, sėduosi ir pajaučiu, kad bėga vandenys. Patikinimas, 2cm, bet jau reik ruoštis į gimdyklą. Paskambinu vyrui, kad vakarienės man nebevežtų, o geriau pats greičiau važiuotų į gimdymo namus. Sąrėmiai pradėjo stiprėti, reguliarėti. Atvažiuoja vyras. Vaikštinėjam po gimdyklą, sėdinėjam ant kamuolio, stumiam laiką. Išbandom masažus išmoktus kursuose. Iš visų tinka tik vienas, kiti nervuoja
Geriausiai veikia tiesiog švelnus glostymas - nuramina, atpalaiduoja. Nors nesijaučiu labai įsitempusi, bet sąrėmiams stiprėjant darosi jau nebe taip lengva. Prie visko dar prisideda šaltkrėtis. Paskui ir vėmimas trupučiuką
Vaikščioti nelabai norisi, geriau jaučiuosi ant kamuolio. Vėl patikrinimas 3 cm. Gydytoja praneša, kad veikla vyksta per lėtai, sąrėmiai stiprūs, bet neefektyvūs, teks skatinti. Dėl to neapsidžiaugiu, bet ką padarysi, reiks tai reiks. Persinešame kamuolį prie stovo su skatinamaisiais ir toliau supuojamės. Sąrėmiai stiprėja, bet per pertraukėles pailsiu, pašnekame su vyru. Praėjus nemažai laiko vėl tikrina, 4 cm. Aš šiek tiek nusiviliu, galvojau, kad viskas vyks greičiau.. ypač su skatinamaisiais. Gimdykloje aš jau 4 valandas, o progresas tik 2 cm. na, bet nieko čia nepriskubinsi.. Toliau sūpuojuosi ant kamuolio. Užėjus sąrėmiui jau tenka tvirčiau įsikibti į lovos rėmą, kartais ir paniūniuoju. Per pertraukėles šnekėti nebesinori, užsimerkiu ir ilsiuosi. Sąrėmiai vis stiprėja, kartais nebebūna ir pertraukėlių, sąrėmis tik truputį susilpnėja ir vėl kyla į aukštumas. Pagalvoju, kad jei tokiu tempu ir su tokiais sąrėmiais viskas tęsis toliau, tai gal teks pamąstyti ir apie nuskausminimą, nes galiu paskui nebeturėti jėgų išstumti vaikelį. Niūniuoju jau per kiekvieną sąrėmį. Praėjus valandai po patikrinimo ateina gydytoja. Laukia sąrėmio, kad galėtų mane apžiūrėti."O, nustemba, beveik pilnas atsidarymas. Ruošiamės gimdymui. Jau bijojau, kad reiks operuoti." Kadangi prieš tai viskas vyko lėtokai, tai žodis "beveik" manęs nenuramina
Bet pasirodo, kad tai reiškia 9 cm ir jau tuoj viskas įvyks. Po kelių sarėmių pajaučiu spaudimą. Leidžia stumti. Aš stengiuosi. Vyras padeda. Kol ruošiausi gimdymui atrodė, kad visiškai suprantu kaip reikia kvėpuoti ir kaip stumti. Ir jau tikrai žinojau kaip stumti ne į žandus
Taigi baisingai nustembu išgirdusi gydytojos paliepimą nestumti į žandus
Stengiuosi pasitaisyti. Sarėmių skausmo nebejaučiu. Dabar viską apėmęs neapsakomas spaudimas ir tempimas. Akušerė pasako, kad reiks kirpti. Dar prieš nėštumą to labiausiai ir bijojau, bet dabar nieko nepajaučiu
Vėl sąrėmis, stumiu, tempimas dingsta. Aš visa atsipalaiduoju, galvoju, kad jau viskas. Tik girdžiu gydytoja šaukia "stumk, stumk". Pasirodo išstūmiau iki kaklo ir jau nusprendžiau, kad darbas atliktas
Dar vienas stumtelėjimas ir 2012 06 11 00.45 val užgimė mūsų sūnus 57cm 3,880 kg. Nors esu verksnė ir galvojau, kad šituo momentu tikrai apsiverksiu, bet kažkaip jokių ašarų, tik gulėjau su juo ant kūtinės, žiūrėjau ir labai džiaugiausi
Oho kaip išsiplėčiau.. Tikiuosi, kad neprailgs



gimem 3,430kg 53cm ugio ivertinti auksciausiu balu
suprataiu,kad vandenys pasikvieciau sesute mane apziurejo 1 cm atsidares,dar aptaskiau sesutes kai pirstus kiso
pilvas buvo labai didelis,bet jutau kad anksciau gimdysiu nedanesiu iki termino.zodziu spalio 27d.gryzo mano sesute is anglijos kurios ilgai nemaciau,penkiom dienom,apsistojo pas mane.ir prikarksejo ,kad pagimdysiu kol ji bus
gimdziau be nuskausminamuju,pasitaike labai nuostabi akusere,atvaziavau su 4cm,dave kamuoli ant jo sokinejau su tokiais ratukais vaiksciojau ivairiose pozose pragulejau tai saremiai ne sunkiai praejo.4val .ryte,prakirpo vandenis, sako pagimdysi uz val.mazdaug ir tada atrodo laikas sustojo.4.30 atsivere 7cm 5val.jau 9cm sako nu dar du saremiai ir gimdysi.taip ir buvo po dvieju saremiu pradejau gimdyti,bet vaikutis uzstrigo pasikeite netaisiklinga poza ir nebesislinko zemyn.tada prasidejo kosmaras,pradejo sirdute maziukui stoti o man isstumti nejo visiskai..vyras ziurejo beviltiskomis akimis ir maldavo kad susikaupciau ir stumciau is visu jegu.pakviete antra gyditoja,jau zadejo vesti i operacine,bet pasake kad nebera laiko ir sako trauksim su pompa,nes sustos maziukui sirdele!!!.
5.39val.10.29 gime mano sunelis 4120kg ir 55cm truputuka paaugintas toks
).Kažkas iš priekio vandens duoda,aš ryju ta vandenį.Senyvo amžiaus moteriške pasiūlė grejtaja kviesti.O kitos babcios pradėjo prieštarauti jai nes greitoji nespęs privažiuoti.O atvažiuos jau tada kaip vaikiukas bus pagimdytas.Aš laikau ta bernužėli už rankos ir juokiuosi iš tu močiučių.Dar paprašiau jaunuolio kad padėtu paltą nusiimti.Dar karta gan garsiai sušaukiu ir tada jau vairuotojuj mat kantrybė palūžo.Sustabdę autobusą Traku Vokejė.Keleivius iš pačio galo paprašo atsistoti.Tada mane paguldo ant tu keturi krėslu,paltą po galva padėjo ir pranešę 'Autobusas Druskininkai-Vilnius keičia savo maršruta' Dabar vešiu šia motery i Traku gimdymo namus.Vėliau keliausiu į stoty.Kam toks maršrutas nepatinka prašom išlipti iš autobusiuko.Išlipo du vyrai ir viena moterys. Bet ir je palinkėjo visokeriopos sėkmės man.Man jau užsinorėjo stumti.Visi keleiviai duoda vandenį atsigerti.O aš daugiau to vandenio išpilu negu išgeriu.Merginai su rausvais plaukais duodu telefoną ir prašau kad paskambintu vyrui praneštu kad manę veža į Trakus.Pagaliau jau pasiekiam viena finišą -atvažiavom i GM.Ir prieš išlipant dar karta užrėkiu nežmonišku balsu.Ir jaučiu kad kažkas tarp kojų trukdo eiti.Prilaiko manę moterys su sūnum o tas autobusiuke šalia sėdintis vaikinas nubėgo prašyti vežimėlio i gimdykla.Iš ligonines išbėga sesutė su gydytoju.Paklausia ar turiu nėščiosios kortele.Sakau -Nu ne.Tada pradėjo apie neštumą klausinėtis ar be komplikacijų pravaikščiojau neštumą ir visa kita.Aš sukandusi lupas tik galvos gestais atsakydavau taip arba ne.Atvežę manę i gimdykla.Prijungę visokiu aparatu.Atbėgo vyras su puokštė rožių ir klausia -Pagimdei? O manę toks juokas paimę. Sakau -Nu kaip matai dar ne. Po keliu minučių atėjo gydytoja ir pasižiurėjus man tarp kojų -nustebo.GIMDOM.Galvyte jau matosi. Kaip gimdoj jeigu vandenis dar nenubėgo?Susijuokę ir išėjo.O aš taip nesmagiai pasijaučiau-net nežinau kodėl.Susibūrė du gydytojai ir akušerė.Pas manę klausia ar tėtis dalyvaus gimdyme.Mes su vyru nebuvom dėl to susitarė todėl pasakau kad nereikia man čia jo.Vyras išėjo už durų o aš iš antro karto išstūmiau 3,450 g. pipirą.Paguldo ji man ant krūtines visa toki kraujuota,susinervinusi. O aš pas gydytoja klausiu -Kaip aš gimdžiau jeigu vandenys man nėra nubėgę? Tada man gydytoja ir paaiškino kad būna net taip kad tos vandenys kartu su šlapimu lauk eina.Akušerė kviečia tėtuką.Apsiverkę mūsų tėtis pamatęs sūneli.O aš prisimenu gimdymo pradžia autobuse.Nusijuokiau pati sau.Toks visa ne tikėtas ir lengvas gimdymas buvo.Šiandien su vyru apie ta tortuką ir sultys pagalvojom- Įdomu koks jų lykimas buvo.Dar kai mažiukas paaugs nuvažiuosim į Druskininku autobuso parka,susirasim vairuotoja ir atsidėkosim.Mintyse iki dabar labai dėkoju visiem žmonėms kurie mane palaike autobuse,kurie kaip galėjo taip padėjo.Tikrai nuoširdus dėkui.Štai tokia MŪSŲ gimdymo istorija 






