2016.01.05 22:43 (prieš 10 m.)
Vis dar paskaitineju sia tema Tiek daug atsakymu radau kurie man vis dar rupejo ar tikrai viska gerai dariau ir beskaitant supratau kad dar ne laikas nutraukti zindyma.
Kai dar vaiku neturejau ir neplanavau sakiau kad mano vaikas valgys ir piena ir misini. Turi priprast jei kartais man pas daktare reiktu ar dantiste kad tureciau kaip palikt. Kai laukiaus vis neisivaizdavau koks sunkus darbas yra zindymas. kaip gali buti sunku paduoti kruti? Pavalge ir grieztai kas tris valandas ir miegos tik savo lovytej ner cia ko pratint. Bet nestumo metu apie tai kad duosiu misini jau negalvojau 
Bet zinojau kad iki metu veliausiai maitinsiu
Kai gime vaikas aupratau kad zindymas tikrai nelengvas darbas kad keikia deti oastangu ir kantrybes kad visai malonu vaikiuka glausti prie saves ie jau 1 metai ir tuoj bus 3 men kaip maitinu ir dar mastau kad ne laikas ( butent mano vaikui ir man), ligonijem miegojom su kudikiu o grizus sakiau kelsiu i lovyte bet kai grizau paziurejom su vyru i kudiki ir i lovyte ir sako neee jis miegos su mumis. jis toks mazas lovyte jam tokia didele ir salta be to sokinesiu ir ziuresiu ar kvepuoja ar dar ne laikas valgyt.Ir sunus iki siol miega su mumis nes kaip veliau pastebejau netgi man zymiai patigiau kai miega kartu nes butu tokiu momentu kad nei nakti nei diena nemiegociau nesvistisai maitint tureciau.
Kai pradejau maitinti pergyvenau kad kazkas negerai kad istisai valgo bet kazkaip apatiskai ziurejau i kitu patarimus ir daviau tiek kirk norejo net ir jei tekdavo pakenteti ir pslaukti tinksmo meto man iki tualeto nueiti ar pavalgyti. tuo metu viskas ka suzinojau paskaitose uzsimirso kreiptis pagalbos nedrisau o vaikui tiesiog daviau ir stebejau svori. Tik visai neseniai sugalvojus kad reiktu pradet atpratint ilindau cia pasiskaityt ir patarimo paklaust ir beskaitant supratau kad dariau viska gerai su savo naujagimiu (kaip svarbu kartais atsijungti nuo viso pasaulio ir tiesiog leisti sau isiklausyti i vaika o ne i kaiminkos kuri neugino vaiku arba augino ant klijuku pasakojimu) O kad buciau cua uzejus kai dar naujagimis buvo tai buciau maitinus ir negalvojus kad kad ne taip
Aciu mamom o ypac tai kuri sukure tema. aciu mano mamai, kuri mus augino tada kai pieno beveik visos neturejo, leido man tiesiog guleti ir zindyti atnesdavo vandens sudedavo skalbinius isdziaudavo skalbinius calgyt oadarydavo ir nesakydavo kad esu tingine o sake jei vaikas ramus tai ir gulek su juo. Ji nemaitino bet uztai skatino mane maitinti aciu jai uz supratinguma. Aciu vyrui kuris kai grizdavo valgyt padarydavo apsokinedavo ir jei reikdavo pamaitindavo. Aciu gydytojai uz tai kad sjatina zindyti ir isiverkus po apziuros visada leisdavo panaitinti gretimame kabibete kuris tuo metu budavo tuscias.
Tikrai maitinu ir tuom dziaugiuosi nes taip mano vaikui ir man geriau.
(kas pamenat mano situacija...)
šaunuolė mama 
visoms mamoms skaityt ir skaityt kas dvejoja savo pieno ir kūdikio galia 
bedos tos pacios. Ir atpylinejimas po svenciu ir kazkokie dermatitai. Tik mano ant sikniuko. Manau nuo maisto, laukiu kol pageres. Jei ne, nezinau, sauskelnes pakeisiu ar kremuka. Ir vel daug ko reiks atsisakyt ir tiek. Kaip jum atrodo toks berimas? Sauskelnes ar alergija? 
