myeva parašė:
Bet kai kazkas pasako kad va mano vaikas moka ta ana, tai yra tiesiog pasidalinimas ar pasidziaugimas pasiekimais. Juk tam ir skirta si tema. Aisku, kartais pasitai…
Maniškė daug čiauška. Daug maivosi, burzgia ir guguoja, skiemenukus tart visokius bando ir pasako tokius savotiškus žodžius kaip "tetete", kas reiškia tėtį, "bubu", kas reiškia dažniausiai, kad papo nori ir "get", kas reiškia, kad nori vandens arba arbatos😅 kai prašai pasakyt "mama", tai tik šypsosi ir liežuviuką iškiša😆 labai domisi kai kalbi, mėgsta lūpas, veidą liest kalbant, dažnai biškį suraukus antakiukus, tokia visa susikaupus žiūri kaip pasakoji ką nors, pati lūpytes vis be garso dėlioja, ateodo, tuoj kažką pasakys😊 Bet gal dėl to, kad ir aš su ja daug kalbuosi (nes per dieną daugiau nėra su kuo😁), daug knygučių skaitau. Į savo vardą nelabai reaguoja, labiau į mažybišiką formą, kuria nuo pilvelio laikų vadinam, tai pradėjau dažniau vardu normaliai vadint, kad priprastų ir nebūtų kad daržely atėjus sakytų "Labas, mano vardas Pupukas"🙈😁 o šiaip, tai kartais atrodo, kad supranta daugiau negu įsivaizduoju 😁 Su anyta kalbėjomės, sakė su mano vyru labai daug kalbėdavosi kai leliukas buvo ir pats labai anksti kalbėt pradėjo, tuo tarpu kiti vaikai, kuriems tiek daug laiko pokalbiams neskyrė, kalbėt pradėjo kur kas vėliau, tai padarėm išvadą, kad kuo daugiau kalbiesi, tuo greičiau išmoksta ir patys juokaujam, kad tiek užknisam kalbom, kad išmoksta kalbėt tam, kad paprašytų patylėt😁










