eziukas33 parašė:
mano vienintele nelabai teigiama patirtis su med. personalu buvo tik 1 karta. Kai as su pusantru metu dukra gulejau santariskese. Vaikas sirgo ir ryte atejo jaunas …
Is mediko puses tokio oobudzio komentaru net neturetu buti, nes taip kalbedamas ne tik diskredituoja mediko varda (nesidomi ir/ar nezino apie zindymo teikiama nauda) bet ir tyciojasi. Ar jus tuo metu jautetes gerai? Jeigu taip, tai valio, bet jeigu jums nebuvo malonu to klausyti, vadinasi tai galima ivardinti kaip patycias ar tam tikra psichologinio smurto forma.
Man buvo situacija, kai kliniku pediatre mane su menesio laiko kudikiu izeidejo, neva as ir tokie kaip mes parazituojantys ir tiesioginiais zodziais palinkejo, kad mano vaikas susirgtu, tai girdejo ir kabinete buve rezidentai! Is mano puses nebuvo jokio bandymo apsizodziuoti ar kitaip skatinti konflikta, gydytoja buvo taip isijautusi, kad beveik valanda kalbejo monologu, net neleisdama isiterpti. Dar pridursiu, kad buvome siusti visiskai kitu klausimu, kuriam is tos valandos ji skyre apie 10min.
Kita situacija, po itin stipriu galvos skausmu, gavau siuntima pas neurologa, po apziuros jis pavarte savo ligu knyga ir raso diagnoze, klausiu- kas man yra- sako ZIV
,sakau, tai nuo ko gydysite- sako nuo ZIV. Gal cia turejo skambeti juokingai, nezinau, bet jeigu zmogus klausia diagnozes, tai, mano supratimu, gydytojo pareiga atsakyti i klausima. Juo labiau, kai tuo metu mano pacios savijauta, po kruvos injekciju ir kitokiu vaistu buvo prasta, tad jeigu tai laikyti humoru, tai buvo ne laikas ir ne vieta jam.
Ka galima galvoti apie tokius medikus?
Medikai kartais uzsimirsta, gal vertina save auksciau kitu zmoniu
, taciau tokiu situaciju neturetu buti. Jeigu zmogus ateina pas medika, jis tikisi sulaukti is jo pagalbos o ne pasijausti kaip nukryziuotas. Ir, juo labiau, neturetu kilti noras baigti teises studijas pries susitikima su mediku







