2016.11.01 17:42 (prieš 9 m.)
Apie savotiskus ozius. Gal ka patarsite.
Mano merginai be 5 min. ketveri. Kaip matote, neseniai sulauke broliuko. Namu darbus mes padareme - apie broliuka snekejome, jo laukeme, persikele miegoti i savo kambareli pries mazdaug puse metu pries gimstant, darzeli lanke jau seniai. Siaip ji savo kambaryje miegojo noriai tik jei kas nors miegodavo salia, su vyru pamainom keisdavomes. Grizus is ligonines pora men buvo ok, vyras su vyresnele, as su maziuku. Visiems vienam kambaryje galimybiu nera, o ir poreikiai skirtingi, mazasia eina miegot anksti, nakti keliasi, ji ismiega jay visa nakti, pries miega skaitom pasakas ir t t. Ne taip seniai prasidejo derybos, nenori eit miegot viena (anksciau paskaiyydavau pasaka ir ate), noriu kad pabutum su manim ir verkia. Na, man gaila vaiko ok pabusiu. Tada palaikyk rankele, kol uzmigsiu, mane jau nervina, nu bet ok vaikui reik artumo. Dabar jau tu mama su manim miegok ir pas broli neik. Ir tokios isterijos kyla, kad uh. Vyras sako, kad padariau klaida nusileidus pirma syki. Bet na vaikas prase pabuti kartu... o dabar jau reikalauja visos manes. Aisku cia ir pavydo nemazai. Daugiau demesio skirti jai jau negaliu, o ir nelogiska. Vaikas turi suprasti, kad nera visatos centras. Aiskinu aiskinu, bet negirdi. Ka daryt su isterijomis vakarinemis, kurios visus vargina...