Sveikos mamytes
Mes su vyru irgi gyvenome Londone 3 metus,abu dirbome,atrodo,buvo viskas gerai,buvome laimingi sitam didmiesty,gi cia tiek visko daug,tiek galimybiu atsiveria ir t.t.,tada susilaukeme dukrytes ir prioritetai visiskai pasikeite...pradejome galvoti,kad vis gi vaika ir smagiau,ir sveikiau auginti Lietuvoje(jau vien del oro uzterstumo Londone)o ir siaip truko seimos,tai va kazkaip nusprendem grizt LT.Pirmas bandymas buvo nesekmingas,kai musu mazylei buvo 1,5 metu,tai kad nebutu labai finansiskai sunku,pirma grizom mes su dukryte pas tevu i klaipeda,o po pusmecio jau visam turejo grizt vyras,bet lemiamu momentu vyras persigalvojo ir mes turejom grizt pas ji
Na o ka,seima turi but kartu,tai mes su visom smutkem parskridom pas savo tetuka,issinuomavom butuka prie grinvico parko,kad galetume su vaiku leisti laika gamtoj ir siaip,kad linksmiau butu gyventi grezesniam rajone,bet va vis tiek po pusmecio grizom i LT,labai ekspromtu viskas gavosi,grizom atostogu i LT,ir kazkaip pajautem,kad nebenorim is cia isvaziuoti,o dar visi draugai ir seima puole ikalbinet,o ir musu mergytei cia labai patiko,tai ka,ikalbejom visi vyra,ir vsio,parskrido vyras i Londona tik daiktu parsivezt ir darba palikt,visas sutartis nutraukt ir t.t,vienu zodziu,grieztai
Visi pazistami Londone sukiojo pirstais prie smilkinio kai suzinojo ir galvojo,kad mes uz menesio parleksim...Bet ka,gyvenam jau metai LT ir ziauriai dziaugiames, kad vis gi pasiryzom
Kaip kazkuri mamyte rase,kad savo materialinius poreikius reikia apmazinti,gal maziau sukneliu ir siaip nereikalingu smutkiu prisiperki,bet kazkokia ramybe mus su vyru apeme,mes jauciames namie,mums cia gera,ir jokiu budu nesigailim.Viskas vyko labai greitai,rugpjuti grizom,po savaites vyras rado darba,musu dukryte i darzeli nuo rugsejo,o as irgi vel mokytis istojau,zodziu,visi uzsieme ir patenkinti.Taip kad drasiau,nebijokit,niekada nevelu igyvendint savo svajones