2025.02.07 08:32 (prieš 10 mėn.)
Laurute90 parašė:
Neretai kiek pastebiu įsivaizduojama, kad vaikas, turintis raidos sutrikimą gyvena tais pačiais pojūčiais, kaip ir neurotipiniai. Pakalbėsi, ribas nubrėši, ir viska…
O kokią pagalbą gauna " normalių" vaikų tėvai, patys "normalūs" vaikai? Ar jiems vedami užsiėmimai, mokymai, kuriuose gautų bent minimalių žinių apie "kitokius" vaikus ir jų elgesio ypatumus. Gerai, kai vaikui paskirtas padėjėjas, tada bent supranti, kad vaikas turi diagnozę ir "normaliam" vaikui paaiškini. O kai vaikui nustatyta diagnozė, bet padėjėjo nereikia? Kaip tada. Mūsų klasėje yra mergaitė, kuri pamokos metu gali pradėti dainuoti, kalbėti, pasakoti. Atrodo nieko tokio, vaikas dainuoja, kalbasi su savimi, bet ji TRUKDO pamokos metu. Suprastėja mokymosi procesas, MANO vaikas neįsivasina to, ką turi įsivasinti pamokos metu. Tada automatiškai mano vaikui kyla klausimai, kodėl vienam per pamoką galima triukšmauti, trukdyti kitiems, ir mokytoja tik lengvai išsako pastabas. O kitiems vaikams tuo pačiu klausimu yra žymiai reiklesnė.
Kita mamytė, atsiveda savo vaiką, kuris stresuoja dėl didelio skaičiaus žmonių, triukšmo į vaikų koncertą, norėdama savo vaiką socializuoti, o tas visą koncertą spiegia kaip skerdžiamas. Kuo prasikalto koncertuojantys vaikai, jų tėvai, kiti žiūrovai, kad turi klausytis to žviegimo? MAN čia nepagarba mano vaikui, man kaip kitam asmeniui. Jeigu negerbia manęs, kodėl turiu būti atlaidi? Turi būti aiškiai nubrėžtos tolerancijos ribos, nes kitaip tolerancija pereina į anarchiją.