Pogimdyvinė depresija

1681. Meshka

      

      

      

      2024.09.05 17:35 (prieš 1 m.)

      Chinchinke parašė:
      jus tikrai šainuolė, kad išdrįsot praeiti visą šitą kelią, bet jums dar ir labai pasisekė, kad buvo šeimos palaikymas, kad vyras ir artimieji taip buvo pasiruošę pa…

      As panasius jausmus turiu savo mamai, kad nepadejo, neatjaute manes kai man buvo sunku pirmais vaiko metais, o ir veliau, pradejus dirbti. Norejosi ne tiek praktines pagalbos, bet supratimo kad man sunku, o ne pasakymu man irgi buvo sunku, tavo tevas visai nepadejo, kitos penkis vaikus augina ir dar vyrui valgyt turi padaryti, ir pan.
      Man dviprasmiski jausmai, is vienos puses liudesys ir pyktis mamai, kad man nepadejo, kad mazai su anuku buna (su seses vaikais buna dazniau, bet ji konkreciai praso pagalbos, as neprasiau, tik sakau kad sunku). Pykstu kad kai mamai reikejo pagalbos su mociutes "karsinimu", daug padejau neprasoma, nes jauciau kad taip reikia, kad jai vienai sunku rupintis. O ji man nepadeda...
      Is kitos puses galvoju kad mano pyktis matyt nepagristas, vaikiskas, kad vaikas mano, as pati privalau juo rupintis, o jeigu sunku, tai tik mano pacios atsakomybej rasti pagalba, o ne nebyliai tiketis mamos supratimo... pagalba radau pati - samdem valandine aukle.
      Ir nors su mama bendraujam, santykiai saltoki, as jauciu itampa, nes manyje daug neissakyto pykcio ir nusivylimo, ir tai matyt stabdo nuo ejimo i artimesni kontakta.

      6
1682. Laurute90

      

      

      3 m. 1 sav.

      5 m. 10 mėn.

      

      2024.09.06 09:22 (prieš 1 m.)

      Meshka parašė:
      As panasius jausmus turiu savo mamai, kad nepadejo, neatjaute manes kai man buvo sunku pirmais vaiko metais, o ir veliau, pradejus dirbti. Norejosi ne tiek praktine…

      Pabandykit parašyt atleidimo laišką, jei nebandėt. Gan veiksmingas dalykas, paleidžia nuoskaudas ir leidžia pažiūrėt į viską kitu kampu ❤️ kad pati nekentėtumėt nuo to negatyvo viduje.

      1
1683. rutkava

      

      

      2 m. 4 mėn.

      

      2024.09.06 14:58 (prieš 1 m.)

      Chinchinke parašė:
      jus tikrai šainuolė, kad išdrįsot praeiti visą šitą kelią, bet jums dar ir labai pasisekė, kad buvo šeimos palaikymas, kad vyras ir artimieji taip buvo pasiruošę pa…

      Sveiki, stiprybės Jums. Taip tikra tiesa, be artimųjų palaikymo būtų buvę sunku.

      Panašu, kad Jums reikalinga ilgalaikė psichoterapija, man labai padėjo Kognityvinė elgesio terapija.

      O kodėl neišdrįsote gerti ADT? Man jie labai sutvarkė miegą ir visus kitus cheminius dalykus galvoj, kurie buvo susijaukę po gimdymo. Tik aišku svarbu susirasti gerą specialistą, kuris priskirtų tinkamus vaistus ir dozes.. Mano atveju 3 kartus keitėme , kol pavyko atrasti tinkamus, man jie labai padėjo, ir vartojau sąlyginai neilgai -5 mėn.

      1
1684. Chinchinke

      

      

      Berniukas 4 m. 2 mėn.

      19 m. 3 mėn.

      

      2024.09.06 15:35 (prieš 1 m.)

      Meshka parašė:
      Is kitos puses galvoju kad mano pyktis matyt nepagristas, vaikiskas, kad vaikas mano, as pati privalau juo rupintis, o jeigu sunku, tai tik mano pacios atsakomybej …

      man vyras irgi sako, kad "mes gi neprašėm konkrečiai". Bet žinote, jei MANO dukra verktų iš išsekimo prie manęs ir sakytų, kad nebeturi jėgų, neišsimiega (aš taip anytai sakiau, verkiau net, nes nebeturėjau jėgų net kalbėtis normaliai), aš tikrai pati susivokčiau.

      be to ji man dabar sako - a jo jo AŠ TAU jau seniai buvau diagnozavus, kad tau depresija. Galvoju - ačiū labai! nuostabu! ji diagnozavo kad jos sunaus žmonai ir anuko mamai depresija ir net NEPABANDĖ padėti??

      plius ji sakė - jo jo aš galiu atvžaiuoti pasėdėti šalia vėžimėlio, kol vaikas miega, jo jo galiu. Sakau - gerai, tikrai atvažiuokit. Ir ji taip ir nepasirodė.

      ir vyras mane kaltinia, kad aš nepasakiau KONKREČIAI... tai kaip dar konkrečiau aš turėjau sakyt - skambint jai pati ir sakyti - atvažiuokit va dabar? arba rytoj? man tai nepriimtina nes tai net ne mano mama, o jo...
1685. Chinchinke

      

      

      Berniukas 4 m. 2 mėn.

      19 m. 3 mėn.

      

      2024.09.06 15:39 (prieš 1 m.)

      rutkava parašė:
      Sveiki, stiprybės Jums. Taip tikra tiesa, be artimųjų palaikymo būtų buvę sunku.

      aš nelabai turiu tiek pinigų ir galimybių/laiko, kad eičiau gyvai (arba kartais net ir on line) pas psichoterapeutus. Aš bandžiau, kol dar neišėjau dirbti - tikrai sąžiningai du arba 1kartą per savaitę kalbėjausi su psichologu (su keliais tiksliau, nes ne kiekvienas tiko, apsistojau galu gale ties vienu). Bet kaip paskui sakydavau vyrui - už tuos pinigus aš geriau bučiau su draugėm į kavynę nuėjusi, efektas būtų gal dar geresnis arba ne blogesnis bent jau... man nepadeda tokie pokalbiai...

      pasidomėsiu, kas yra ta terapija, dėkui

      AD neišdrįsau gerti, nes bijojau šalutinių... nors man išrašė žindančiom tinkamus, ir išrašė pažįstama, bet vis tiek, buvo baisu... dar anyta prigasdino, kad oj jau tik ne AD, močiūtei taip buvo nuo jų blogai, kad ne duok Dieve...

      jei aš bučiau stacionare, kur man stebėtų ir kaitaliotų juos, tai gal, bet kai esi viena su vaiku, ir jei prasidėtų kokios nežinau... haliucinacijos ar kas...man buvo baisoka... plius miegą aš sau pati susitvarkiau (Dar gal ne visai bet jau tikrai 90 proc). o kas ten dar toje galvoje... tai turbūt tik pyktis, pagieža, gailestis dėl prarasot laiko, kurio negrąžinsi (su mažiuku)...
1686. Meshka

      

      

      

      2024.09.06 15:51 (prieš 1 m.)

      Chinchinke parašė:
      man vyras irgi sako, kad "mes gi neprašėm konkrečiai". Bet žinote, jei MANO dukra verktų iš išsekimo prie manęs ir sakytų, kad nebeturi jėgų, neišsimiega (aš taip a…

      Panasiai ir as mamai sakiau - kad man sunku, bet neprasiau konkreciai kad padetu Kai pradejau dirbti, isvis fiziskai ir emociskai tiek pavargdavau... naktim neissimiegodavau del vaiko, nakti besidauzanciu kaimynu, o diena budavau strese del naujo darbo, mobingo darbe... dienos pabaigoj vos paeidavau, tarsi atsijungdavau nuo saves, pulsas nukrisdavo iki 45-50. Nzn kaip as visa tai isgyvenau, stebuklas kad kazko sau nepasidariau... jeigu ne bromazepamas nakciai, kuri gerdavau kad bent kazkiek pamiegociau, buciau turbut arba pakelus pries save ranka arba atsidurus psichiatrinej
      Kalbejau kazkuri karta su mama telefonu, visa pervargus, mama sako as galiu pabuti au vaiku, jus su vyru kur nors vakare iseikit... koks iseikit, as vos paeidavau vakarais
      Mano mama irgi sako - atvezkit vaika, kada atvesit, o kai anukas iskart puola klausti kada gales atvaziuoti, bando tikslia diena susitarti, iskart baigiasi visi kvietimai.
      Ir iki siol su miegu man sunku, nors vaikas jau didelis, 7m, ir netrukdo miegoti, bet miegu jautriai, uzmiegu tik isgerus valerijonu ir melatonino, ir nemaza ju kieki
      Norejau kad man psichiatre butu israsius AD tuo metu, bet nerase, nes sake kad man ne depresija, o issekimas.
      Su kognityvines terapijos psichologe bendrauju nuo nestumo, kas 2-3 men, nuotoliu. Man gana naudinga, padeda atpalaiduoti itampa, issikalbeti. Bet tokiu fiziologiniu dalyku kaip nerimas, nemiga, pastovus buvimas kovos-begimo parengty, deja, neissprende.
      Man labiausiai padeda ramybe, tyla, pabuvimas vienai, knygos, miegas.

      2
1687. Chinchinke

      

      

      Berniukas 4 m. 2 mėn.

      19 m. 3 mėn.

      

      2024.09.09 08:40 (prieš 1 m.)

      Meshka parašė:
      Man labiausiai padeda ramybe, tyla, pabuvimas vienai, knygos, miegas.

      man labiausiai dabar padeda sportas - dviratis, pasivaikščiojimai. Realiai dviratis, nes iš galvos viską išūžia su vėjeliu blogai tik kad labai daug priaugau per depresiją ir sunkiau sportuot... o atgal niekaip nenukrenta tie kilogramai...
1688. Meshka

      

      

      

      2024.09.09 08:47 (prieš 1 m.)

      Chinchinke parašė:
      man labiausiai dabar padeda sportas - dviratis, pasivaikščiojimai. Realiai dviratis, nes iš galvos viską išūžia su vėjeliu blogai tik kad labai daug priaugau per…

      As jaunystej nemazai sportavau - aerobika, kalanetika, sporto sale; bet po vaiko gimimo apmazejo gerokai sporto, nes nebuvo jegu, tai taupiau kiekviena energijos lasa Dabar jau atpratus sportuoti, tai ziuriu jau pavargstu vos daugiau pajudejus.
      Svoris po 40m sunkiau krenta, ir intensyvus sportas kaip aerobika ir pan nepadeda, nes kelia kortizoli, o kortizolis trukdo kristi svoriui. Po 40m geriausias sportas svorio metimui yra letesnis - svoriu kilojimas, joga, pilatesas ir pan.; na ir svarbiausia svoriui aisku mityba, streso mazinimas ir pakankamas miegas, kas mums, mamoms, yra faktiskai neimanoma

      1
1689. cyple

      

      

      Lukas 1 m. 9 mėn.

      Nojus 3 m. 11 mėn.

      

      2024.11.05 13:07 (prieš 1 m.)

      Sveikos, kaip merginos kovojat/kovojot su juodom dienom kai likdavot vienos?
      Aš vaikštau pas psichologe bet ji padeda tik tam kartui. Turiu 2 nuostabius berniukus, kaip ir viskas gerai bet va kažkodėl kerta man kažkas per smegenis
1690. Pamparam

      

      

      1 m. 8 mėn.

      6 m. 6 mėn.

      

      2024.11.19 03:36 (prieš 1 m.)

      cyple parašė:
      Sveikos, kaip merginos kovojat/kovojot su juodom dienom kai likdavot vienos?
      Aš vaikštau pas psichologe bet ji padeda tik tam kartui. Turiu 2 nuostabius berniu…

      Labas. Eidavau/einu į lauką su vežimu, kavos eidama išgeriu, podkastą paklausau. Dabar, tiesa, ir tai nebepadeda, tai eisiu pas psichiatrą ir tikiuosi, kad bus paskirtas gydymas. Jau nebebijau ir AD gerti, kad tik pasibaigtų šita šūdina savijauta 🙂

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!