2018.08.01 18:16 (prieš 7 m.)
Sveikos mamytės dar kartą 
aš ir vėl pasireikšiu. Dėl to prisirišimo. Buvau konsultacijoje pas vaikų raidos gydytoją ir lygtai nieko blogo nepastebėjo, tik tą "prisirišimą" ir krūties davimą. Jau sako vaikas 2 metų turi "būti savarankiškesnis ir ant rankų nesiprašyt". Žodžiu, rado ale problemą, kad jau labai prieraiši ir aš ją pati išlepinau su ta krūtim ir nešiojimu. Paklausiau ir išėjau. Na taip išėjo, kad išėjus dar užsiregistravau pas vaikų psichologę, kad galėtų patarti dėl 2 vaikelio ir ko tikėtis, kai gims ir kaip reguos mano pirmoji šiandien nuėjau ir daugiau nebevaikščiosiu pas jokias psichologes. Vėl tos pačios frazės, kad ją lepinu, nebandau duoti jai nuo manęs atitrūkti. Pasakiau, kad duodu žaisti vienai ir tikrai rodau žaislus, kalbu su ja, rodau aplinką. Dar pasakė, kad nedaug kalba...na žinot...sakau rodo viską su pirštu. Tai aišku, kad vaikui šokas atėjus į naują aplinką ir ji nekalbės ir nerodys visko taip kaip namie ar savo aplinkoj. Tai vis prikišo man, kad "mato 2 problemas: pirma kad neklauso nurodymų ir išlepinta, o antra - nekalba ir nerodo pirštu". Tai bandžiau ginti dukrą ir sakiau, kad ji nepamiegojo pietų miego ir apskritai kieme taip karšta, saulė atima jėgas. Ir jai aišku nedrasu 1 kartą, nori ant rankų. Žodžiu patarė pradėti vesti į darželį bent porai val pabūt, kad savarankiškesnė būtų ir kad galėčiau naujagimį maitint be streso, kai ateis rugsėjis. Bet juk darželiai turi sudarytas grupes (mes nuo rugsėjo eisim oficialiai)ir nenoriu dabar eiti ir veržtis, kad va priimkit dukrą, nes taip gyd sakė... O gal aš neteisi? Juk senoje grupėje naujokui reikia daugiau dėmesio. Na nžn...ar taip ar taip bus stresas jai, kai gims antras, nebežinau išvis ko klausyt. Nepatiko man ta gydytoja ir apskritai tų problemų prirašymas. Gal pati nesusimąsčius ateinu ir va prirašo problemą. Gal kas nors susidūrė su panašiais jausmais, kai tuos gydytojus norisi siųsti kuo toliau? nemanau, kad mano dukra jau tiek išlepinta, tik kad jai reikia manęs ir mes visur kartu. Na tai kas... Man netrukdo. O gal aš turėčiau taip tiesiai šviesiai ir pasakyt visom gyd kurios moko mane, kad vaikas atitrūktų? O gal kaip tik jos nori kad vaikui būtų vėliau lengviau su bendraamžiais ir daržely ir nereikia kad ta mama cackintu ta vaika? Bet juk daržely irgi susiformuoja bendravimo modelis, kam vaiką stumt nuo savęs, jeigu ateis laikas ir bus ok? Na tiek minčių ir pamąstymų... Susinervinau tikrai šiandien. Gal aš perdedu? Mano filosofija, kad vaikui reikia daugiau laisvės augant nei tos griežtos kontrolės ir atskyrimo nuo mamos. Pasidalinkit savo mintim
