Labas. Na mamytės nuduokit ir man velnių arba pasidalinkite patarimais...
Jau kurį laiką stebiu šią temą. Niekaip nerandu sau ramybės dėl savo 5,5 mėnesių kūdikio. Taip, žinau, dauguma sakysit, kad per anksti spręsti. Tai girdėjau iš dviejų neurologių... Bet man, nuo to nepalengvėjo... O čia rašau, nežinau, gal dėl to, kad žinočiau, kaip greičiau suteikti vaikui pagalbą, kad kuo lengviau jam būtų šiame gyvenime. Ir kaip suteikti sau stiprybės ir priimti galima diagnozę, nes dabar tik "naikinu" save, galvodama, kad mano vaikas bus kitoks, kad gyvenime bus sunku ir jam ir man...Gal kiek savanaudiškai galvoju...
Pradėsiu nuo to, kad nėštumas buvo labai sunkus, tiek fiziškai, tiek emociškai (turėjau labai stiprių išgyvenimų, kurie ir dabar likę ir tik aštrina nerimą). Gimė skatinamųjų pagalba, buvo išvežtas pusei dienos stebėjimui, dėl žemos deguonies saturacijos. Padarytas galvytės echo rodė vazopatija, supratau, kad tai gan dažnas atvejis ir lieka visam gyvenimui, neurologė sakė, kad raidai įtakos neturi turėti.
Jau nuo pat pirmų dienų jis man buvo "kitoks" kūdikis (auginau ir prižiūrėjau du kitus vaikus...). Retai tuštinosi, žįsdavo po 3-5 min. Kai buvo pusantro mėnesio ėjom profilaktiškai pas neurologę, ji manęs užklausė ar yra akių kontaktas. Va tada ir sunerimau... Nes jo nebuvo, nesekė judančių žmonių, negugavo, žiūrėdavo į šešėlius, nekreipdavo dėmesio į mano šnekinimus, įdomiau buvo kiti dalykai nei mama, tėtis ar sesė. Dviejų mėnesių vėl nuvežiau pas kitą neurologę, ji kažkiek nuramino, liepė laukti, nes pasak jos kūdikiai vystosi skirtingai. Du mėnesius lyg gyvenau ramiau, atsirado šioks toks akių kontaktas, ėmė šiek tiek šypsotis, kartais ištardavo ghhh. Bet atsirado, kiti nerimą keliantys dalykai...Dabar šeštas mėnuo ir išvardysiu pastebėjimus.
Akių kontaktas yra, gal trumpas, bet kartais ir užsilaiko, kai ką nors dainuoju ir pan. Bet pakėlus priešais save, į mane nežiūri, žiūri bet kur, tik ne į mane.
Pakalbinus nusišypso, bet nebuvo ir nėra tokia, kaip kituose matytuose kūdikiuose. Nėra tokios, kaip kad žiūrėtų pilnomis džiaugsmo akimis ir šypsotusi, kartais atrodo, kad šypsosi, nes reikia.
Balsu juoktis pradėjo virš 4 mėnesių, ir iki šiol galiu suskaičiuoti ant rankų pirštų, kiek tai kartų buvo, sunku prajuokinti.
Priauginėja mažai svorio, todėl pediatrė patarė nuo 4 mėn pradėti primaitinimą. Jau 5 savaitė žaidžiu su daržovienėmis ir kruopų košėmis, tai žiaugčioja ir spjauna lauk. Mišinuką irgi šiaip ne taip prisipratinau, tai 60-80 ml per dieną išgeria. Ir šiaip jis atrodo nevalgus, nes ir prie krūtinės ilgai nevalgo, būna, kad ir 4 val išbūna nevalgęs ir netrykšta noru valgyti.
Dažnai nuo pat gimimo po nedaug atpilinėja.
Nejautrus ryškiai lempų šviesai, o garsui atvirkščiai- dažnai krupteli.
Naktimis keliasi n kartų.
Neišbūna ilgai kažkuo susidomėjęs, zyzia, pyksta. Nesukoncentruoja ilgai dėmesio. Geriausia ant rankų.
Gugavimas tik eee, ėėė, neatsiranda dar gu ba be ir pan. Nėra buvę dialogo ( kaip su kitais mažyliais) ir eee ėėė būna šiaip kažkur žiūrint, liečiant žaislą, o ne į akis.
Nuo gimimo retai tuštinasi, buvo kas dvi savaites, dabar į savaitę 1-2 kartus.
Kartais šaukiant atrodo, kad negirdi...Neveikia nei intonacijos pakeitimas, nei sesės, nei tėčio balsas, žiūri sau kur nors.
Nuolat juda, kruta paguldytas. Nenurimsta, nei kalbinant, nei žindant. Nesutelkia ilgiau dėmesio į žaislus.
O labiausiai neramina, kad neseniai prie jo nesiliaujančių judesių atsirado rankyčių sukimas (tarsi saulė virė virė)...
Gal per anksti panikuoju, gal tik kitoks kūdikis, nei mano auginta dukrytė ir kitas vaikutis, jie buvo imlūs viskam, domėjosi, ramesni buvo, nebuvo tų nesiliaujančių judesių, geras akių kontaktas, šypsena, juokas, viskas tarsi pagal vadovėlį. Todėl noriu Jūsų nuomonės, ką apie tai manote? Ar jūs savo vaikučiuose kažką neįprasta pastebėjote kūdikystėje? Gal kur reiktų dar kreiptis? Pas neurologę važiuosim birželio pabaigoje, nes patarė atvažiuoti kai bus 7 mėn. Domina visi Jūsų pastebėjimai, patarimai. Iš anksto dėkoju 
Vaikas
matysit išaugs dar visgi dar toks amžius, kad mok…
