atilojka parašė:
Zinok ir as labai bijojau gimdymo. Sakau menesiniu skausmu negalejau tverti, tabletes rydavau. O cia gimdymo skauskai. Mama sake, neisivaizduoju kaip tu istversi... Bet atejo skausmai, ka tu manai as buvau net pasiryzusi be epiduro kankintis, nes bijojau pasekmiu po jo. Bet kai pasake, kad kaklelis sunkiai atsidarineja ir duos skatinamuju, sakau, noriu epiduro. Tai ka ir labai dziaugiuosi, nes as kankinausi ligonineje nuo 7 ryto iki 22 val., nekalbant apie tai kad as nuo 1 val. nakties kankinausi namie. Skauda zinok tik kai saremiai, o jie trunkai nelabai ilgai. Gal minute, o gal dar trumpiau. As jau maniskiui sakiau, kai negalejau pagimdyti nes nuo 19 val. gimdymas tikrasis buvo, kad mirstu, nes neturiu jegu... Bet susirinkusi brigada gydytoju ir barmosku atliko savo darba. O paskui kai gimsta vaikas, tai viskas kas pries tai buvo atrodo kaip sapnas ir lyg ne su tavim tai vyko. As jau po savaites vyrui sakiau, kad noresiu antro leliaus...![]()
Man tai labai baisus tas gimdymas atrodo, manau neimanoma tam pasiruosti, tuo labiau kai pirmas kartas...
Labai gerai kai jus mamytes palaikot, padrasinat, man siap tai ir nera su kuo pasitarti tokiu klausimu, kas pasidalintu savo patrtimi, todel didelis Jums visoms aciu







