2014.12.02 01:00 (prieš 11 m.)
Hytka parašė:
Mazoji mano pritarianciai palinksi galvyte, atsigula, pasiima marliuka, jaukiai susiriecia, o as iseinu.
Man pakanka sio vaizdinio, kad suprasciau kas tuo metu vyksta mazoje sirduteje... Bet gal as tieisog pernelyg jautrus zmogus. Mama, negalinti ir nenorinti atstumti vaiko, kai jam skaudu, liudna, baisu. Stai ir sivakar mano pipirai sumigo musu seimos lovoje - sugulem, apsikabinom, paskaitem pasaka. Dabar jau saldziai miega savo lovose. Na, 'praradau' valanda laiko paroje ir kas cia tokio - juk niekada to laiko nebus gana.
Islinkau i sia tema todel, kad man idomu (esu zmogus, kuris megsta zinoti visas siulomas galimybes), juolab, kad ir tenka pasidalinti info. Ir puikiai suvokiu, kad skirtingi tevai, kiekvieno kitokie poreikiai, kitoks tevystes supratimas (juk ir isaugam skirtingais - kas globoja galybe gyvuneliu, perveda senute per gatve, o kas saltakraujiskai isprievartauja ir nuzudo-tebunie tai krastutinumas).
Man is tiesu labai smalsu kokiu sunkumu, ketinimu vedami tevai renkasi butent toki - ganetinai ziauru (velgi - mano akimis ir sirdimi) vaiko migdymo buda? Nenori, kad vaikai jais 'manipuliuotu' (pasakiau ir bus taip, kaip AS noriu), nebesugalvoja kaip svelnesniu budu priversti vaika buti savarankisku (anksciau laiko?)?
Ar pabudinejimas naktimis ir sioks toks miego trukumas (gal tik del nesugebejimo susidelioti savo dienotvarkes kitaip) tuos trumpus dvejus ar trejus metus (palyginus su visu gyvenimu tai vos akimirka) yra ta vienintele priezastis?
(paslėptas tekstas)
Ši komentaro dalis paslėpta, nes yra parašyta neatsargiai renkantis žodžius.