Nastya parašė:
Jei trumpai tai gimė su sunkia širdies yda 33 sav, beveik 3 mėn augom ligoninėj iki širdies operacijos ir po jos neišgyveno.
Labai labai nuoširdžiai užjaučiu Jus...
Nastya parašė:
Jei trumpai tai gimė su sunkia širdies yda 33 sav, beveik 3 mėn augom ligoninėj iki širdies operacijos ir po jos neišgyveno.
Labai labai nuoširdžiai užjaučiu Jus...
Nastya parašė:
Jei trumpai tai gimė su sunkia širdies yda 33 sav, beveik 3 mėn augom ligoninėj iki širdies operacijos ir po jos neišgyveno.
Užjaučiu Jus labai! Mano sūnelis gimė 30 sav. taip pat su sunkia širdies liga ir išgyveno tik 14 val. Man tos valandos buvo kaip ištisa amžinybė, bandau suvokti kaip Jūs išgyvenot tuos tris mėnesius... mums pasakė, kad išgyvenimo tikimybė 2 procentai ir tai laikėmės įsikabinę tų procentų, rodos, operacija suteikia daugiau vilties... nerandu žodžių...kaip sudėtinga, kaip sunku tą viltį palaidoti. Labai tikiuos, kad ir mums dar pavyks tą išėjusią sielą susigrąžint...
Na išgyvenom košmarą, nes teko ne kartą reanimuot, pačiai gaivinti. Kas dieną galėjo būti paskutinė. Bet blogiausia tai, kad su sūnum elgėmės labai "formaliai" dėl patiriamos įtampos, dėl ko vis dar graužiu save. Pastoviai reikėjo stebėti skaičiukus, vaistus, ko pasekoje švelnumo buvo mažokai. Tai supratau tik kai gimė kita vaikas.
Iš kitos pusės labai džiaugiuosi, kad pamatėm savo vaiką, galėjom jį apkabint, paimt ant rankų, kad turim nuotraukų ir kapelį.
Išgyvenau aš labai sunkiai, nekenčiau visų kas turi ar laukiasi vaikų. Ilgai iš to krapščiausi su psichologės pagalba. Iki šiol jaučiuosi nesažiningai, neštumai man neteikia daug džiaugsmo, o ir jei aplinkiniai praneša apie šeimos pagausėjimą, man gai sukelia nemalonius jausmus.
Nastya parašė:
Na išgyvenom košmarą, nes teko ne kartą reanimuot, pačiai gaivinti. Kas dieną galėjo būti paskutinė. Bet blogiausia tai, kad su sūnum elgėmės labai "formaliai" dėl …
labai labai gaila, kad taip nutiko...
aš su dviem nesivystančiais ir man atrodo, kad pasaulio pabaiga, pirmasis prieš pusantrų metų buvo ir dar vienas prieš dvi savaites...iki šiol negaliu atsigaut.
nežinau kaip reiks pradėt džiaugtis nėščiom draugėm ir sese, visos panašiu metu turėjom gimdyt. su sese esam labai artimos, kartu ivf darėm, o dabar nekalbu su ja jau dvi savaites, nežinau kaip susitvarkyt su savimi...
Nerise parašė:
labai labai gaila, kad taip nutiko...
aš su dviem nesivystančiais ir man atrodo, kad pasaulio pabaiga, pirmasis prieš pu…
Galiu pasakyti kad taip jaustis yra NORMALU. Jūs ne viena. Mane smerkė už tai kad "kaip galima taip galvoti". Ir tik psichologė pasakė kad mano jausmai yra NORMALŪS. Kiekvienas jaučiamės skirtingai ir pykti, nekesti yra NORMALU. Nekaltinkit save dėl jausmų kuriuos jaučiate, jus netekote vaiko, jūs turit taip jaustis!
Nastya parašė:
Galiu pasakyti kad taip jaustis yra NORMALU. Jūs ne viena. Mane smerkė už tai kad "kaip galima taip galvoti". Ir tik psichologė pasakė kad mano jausmai yra NORMALŪS…
Aha, apie jausmus kalbant, man irgi sakė ligoninėj, nesuprato mano skausmo, jau geriau patylėtų, sakė "ko tu čia verki, ką nežinojai, kad taip būna? ", kai aš tuo metu, gal nemaloniai nuskambės, stovėjau ir man kraujas gausiai tekėjo ant žemės. Tai pasakiau, kad neturiu ką pasakyt, jei jums kyla toks klausimas. Buvo toks jausmas, kad sutrukdžiau daktarams sekmadienį ilsėtis atvažiavus su savo problemom. O dėl nėščiųjų, iki dabar, praėjus dviem mėnesiam, vis dar skaudu matyt nėščiąsias, draugė va pastojo, nors jai sakė, kad ji nevaisinga, tai ir labai džiaugiuos už ją, bet ir pavydu ir skaudu.
Nastya parašė:
Galiu duoti psichologės iš krizinio neštumo numerį jeigu reikia pagalbos. Jie padeda nemokamai.
aš kaip tik mačiau reportažą apie juos, svarsčiau kreiptis. malonios moterys?
Nerise parašė:
aš kaip tik mačiau reportažą apie juos, svarsčiau kreiptis. malonios moterys?
Labai malonios, rūpestingos. Jos gelbėja gyvybes. Nesumenkina skausmo. Rūta berods dirbo ir su žmonėm linkusiais į savižudybę, tai tikrai labai profesonali. Man ji labai tiko.
6 testuotojų vertinimai
14 testuotojų vertinimai
3 testuotojų vertinimai