man sis straipsnis visai patiko apie epidura ir kitus budus 
GIMDYMAS BE SKAUSMO
Ką dovanoja ir ką atima iš motinos ir kūdikio?
Jovita gimdė būdama 23 metų. Jau važiuodama gimdyti žinojo, kad jai bus suleisti nuskausminamieji – buvo tai aptarusi su savo gydytoja. Jos skausmo baimė buvo didesnė už nuogirdas, kad po tokios injekcijos gali net suparalyžiuoti. Juolab kad gydytoja tai paneigė. Jai buvo taikoma epiduralinė analgezija, ir vaistus reguliuojanti gydytoja leido šiek tiek pajusti gimdymo skausmus. Jovita sutinka, kad stangintis sąmoningai yra sunkiau negu refleksiškai, nes pačiai nelabai sklandžiai sekėsi vykdyti gydytojos nurodymus, bet pagimdė. Šiandien dėl tokio savo pasirinkimo visai nesigaili. Savo dukrytę ji maitino metus ir du mėnesius. „Visai nenoriu tikėti, kad tokiu būdu pagimdžiusios moterys mažiau myli savo vaikus“, – sakė ji.
Apie epiduralinę ir spinalinę analgeziją, jos neišvengiamybę ar rutiniškumą, priežastis ir pasekmes, sutiko papasakoti Kauno akademinių klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas anesteziologas Edvardas DAUGĖLA, akušerė-ginekologė Banga KULIKAUSKAITĖ ir Kauno medicinos universiteto doktorantė, gydytoja neonotologė Eglė MARKŪNIENĖ.
Edvardas DAUGĖLA:
„Nuskausminimas nesiūlomas visoms iš eilės“
Šiuo metu yra naudojama arba epiduralinė, arba spinalinė analgezija. Nereikia painioti – tai ne visiška nejautra. Moteris gali vaikščioti, jausti pilvą, bet skausmas visiškai panaikinamas. Epiduralinės analgezijos metu vaistai, leidžiami pro kateterį, įdėtą prie kietojo smegenų dangalo, pasiskirsto, praeina pro dangalą ir paveikia tam tikro tipo nervus. Kateteris reikalingas tam, kad būtu galima sušvirkšti vaistų be papildomo adatos dūrimo. Spinalinės analgezijos metu vaistai leidžiami tiesiai į centrinės nervų sistemos skystį – likvorą. Tuomet užtenka kur kas mažiau vaistų, analgezija atsiranda greičiau, bet veikia tik 2,5 valandos. Toms moterims, kurios tikimasi gimdys ilgiau, taikoma epiduralinė analgezija, mat per kateterį vaistus pakartotinai galima švirkšti tiek, kiek reikės.
Kada šie nuskausminimo būdai yra taikomi? Pirmiausiai tuo atveju, jei moterį vargina stiprus skausmas ir ji pati to nori, antra, kai gimdymas yra rizikingas. Pavyzdžiui, moteris serga preeklamsija – liga, kai dėl imuninio konflikto tarp motinos ir kūdikio, moteriai nėštumo metu kyla arterinis kraujospūdis, susidaro edemos. Tuomet pavojingas yra pats skausmas, galintis sukelti ligų simptomus.
Minėti būdai yra netaikomi tais atvejais, kai moteris pati to atsisako arba kai gydytojas nustato, kad jie gali būti pavojingi dėl gretutinių ligų. Pavyzdžiui, jei toje odos vietoje, kur reikia leisti vaistus, yra infekcinių odos pažeidimų, jei yra problemų su pacientės kraujo krešėjimu arba ji alergiška nuskausminamiesiems.
Pasakyti, ar moteriai skaudės, ar ne, ir iš anksto patarti dėl nuskausminimo būdų, praktiškai neįmanoma. Žinoma, jei jau pačioje gimdymo pradžioje, jau nuo pirmųjų sąrėmių moteris jaučia stiprius skausmus, galima įtarti, kad vėliau jie taps labai stiprūs. Ką reiškia labai stiprūs? Skausmas yra matuojamas vizualiniu analoginiu metodu 10 balų skalėje. Nuo 1 iki 3 balų skausmas laikomas silpnu, nuo 4 iki 6 – vidutiniu, nuo 7 iki 10 – stipriu. Žmogus, kuris patiria priverstinę piršto amputaciją nelaimės metu, savo skausmą įvertina 7 – 8 balais. Toks skausmas kamuoja ir maždaug 1 iš 10 gimdyvių. Negana to, jis būna ilgalaikis. Tokio skausmo jau per daug, jis gali būti net pavojingas, ir tuomet galima drąsiai siūlyti nuskausminimą. Žinoma, kai kurios moterys, net ir nejausdamos tokių skausmų, prašo nuskausminimo ir gali jį gauti. Tačiau, koks tas nuskausminimas bus – sprendžia gydytojas. Gal užteks linksminančių dujų inhaliacijos ar leidžiamų analgetikų. Kiekvienai moteriai spinalinis ar epiduralinis nuskausminimas nesiūlomas. Antra vertus, jei moteris jų reikalauja, ji turi teisę juos gauti. Kauno universitetinėse klinikose su nuskausminimu gimdo maždaug 20 proc. moterų ir tai, manau, yra visai normalu.
Apie šiuos nuskausminimo būdus vis dar sklando nemažai mitų. Vienas iš jų, neva po injekcijos moterį gali suparalyžiuoti. Stuburo smegenų pažeisti neįmanoma, nes jos baigiasi ties 12 slanksteliu, tuo tarpu duriama 4 slanksteliais žemiau. Jei anesteziologui nepavyko iš karto įdurti, moteriai gali skaudėti nugarą, tačiau čia kaltas medikas, o ne metodas. Būna, kad gimdyvės stuburas kreivas arba ji labai nutukusi. Kartais jau po visko moterys skundžiasi galvos skausmu, tačiau jį galima nesunkiai pašalinti.
Dažnai baiminamasi, kad moteris negalės stangintis, nes nejaus savo kūno. Taip, natūralus refleksas dingsta. Tačiau, kai moters nekamuoja skausmas, ji gali labiau įsiklausyti į medikus ir sąmoningai stangintis, kada to reikės. Pagaliau, paskutinio etapo galima ir neskausminti, jei moteris to nenori ir drąsiau jausis be vaistų.
Banga KULIKAUSKAITĖ:
„Gimdymas gali tapti pačiu sakrališkiausiu išgyvenimu“
Pradėkime nuo normalaus natūralaus gimdymo fiziologijos. Tai, kas tuo metu vyksta moters organizme, turėtų žinoti kiekviena moteris. Tad pirmiausia apie hormonus. Visais lytinio gyvenimo momentais, pradedant malonia pažintimi, flirtu ir baigiant lytine sueitimi, moters organizme gaminasi vadinamasis meilės hormonas – oksitocinas. Šis hormonas gaminamas ir prasidėjus gimdymui, būtent jis ir sukelia gimdos susitraukimus. Su kiekvienu sąrėmiu moters organizme jo daugėja, o tiksliau, kuo labiau skauda, tuo daugiau jo gaminasi ir tuo stipresni būna sąrėmiai bei aktyvesnė gimdos veikla. Kai gimsta kūdikis, oksitocino moters organizme koncentracija, kelis kartus viršija tą kiekį, kuris būna, pavyzdžiui, lytinio akto metu. Taigi šis hormonas padeda ne tik pagimdyti kūdikį, bet ir patiriamas palaimos jausmas, hormoniniu lygmeniu. Kartu su palaimos jausmu, atsiranda ir fiziologiškai nulemtas prieraišumas ir meilė savo kūdikiui. O tai irgi be galo svarbu.
Kitas gimdymo metu morfininės – endorfininės sistemos gaminamas hormonas endorfinas veikia kaip nuskausminamoji medžiaga, panaši į narkotikus. Kuo skausmas būna didesnis, tuo šio hormono gaminasi daugiau. Negali žinoti, kiek šis hormonas sumažina skausmą, juolab kad skausmai vis dėlto juntami, tačiau jis taip pat turi įtakos prieraišumo jausmui atsirasti. Kad gamintųsi reikiami oksitocino ir endorfino kiekiai, pirmiausia, moteris turi būti pasirengusi gimdyti psichologiškai: į gimdymo namus ji turėtų važiuoti drąsiai nusiteikusi, išsivadavusi iš įvairių baimių ir mitų. Be to, būtinas ir fizinis moters pasirengimas. Jai reikia teorinių žinių apie gimdymą. Gimdyvė turi pasitikėti medicinos personalu, gimdyti kiek įmanoma jaukesnėje aplinkoje. Viso to galima išmokti lankant „Mamos mokyklą“, skaitant literatūrą.
Šių hormonų dėka gimdymas – tai ne vien skausmas, tai ir visa gama šiltų, gilių, nepakartojamų išgyvenimų, patiriama net ekstazė. Atėmus viena, dingsta ir kita. Kas gi su hormonu gamyba atsitinka tuomet, kai naudojamas spinalinis arba epiduralinis nuskausminimas? Iš karto po nuskausminimo nustoja didėti oksitocino koncentracija, sąrėmiai nestiprėja. Tuomet, dažniausiai tenka papildomai lašinti oksitociną, aišku, kad tai nenatūralūs moters hormonai. Moteris tarsi nušalinama nuo viso proceso. Ji nejaučia sąrėmių stiprėjimo, tai prietaisais mato tik gydytojai. Natūralus refleksas stangintis taip pat dingsta – moteris tai turi daryti sąmoningai, ir ne kiekvienai tai sekasi.
Nuskausminimo procedūrą atlieka gydytojas anesteziologas ir nuo jo profesionalumo taip pat daug kas priklauso. Yra tikimybė, kad leidžiant nuskausminamuosius gali būti pradurtas kietasis smegenų dangalas ir nutekėti smegenų dangalo skysčio. Tuomet moteris kurį laiką jaus didelius galvos skausmus. Dėl nuskausminimo pradžioje sumažėjusio kraujospūdžio gali sutrikti gimdos kraujotaka, ir kūdikis kurį laiką gaus mažiau kraujo.
Bet, kita vertus, nuskausminimas yra didelė pažanga tais atvejais, kai moteris iš tiesų kenčia labai stiprius, tiesiog patologinius skausmus, kai nuskausminimas yra būtinas ir dėl kažkokių pavojingų gimdyvės ligų ir kai numatoma atlikti Cezario pjūvį. Žodžiu, kai šio nuskausminimo privalumai persveria trūkumus, tuomet jau negalima paneigti jo naudos.
Blogiausia, kad moterys pastaruoju metu per mažai supažindinamos su įvairiais natūralaus ir gimdymo su nuskausminimu aspektais. Pasitaiko tokių moterų, kurios jau ateidamos gimdyti žino, kad norės spinalinio ar epiduralinio nuskausminimo, yra nepagrįstai įsibaiminusios ir nenori nieko klausytis. Vargu ar tuo momentu jas galėtų kas nors perkalbėti.
Todėl negaliu neužsiminti ir apie dvasinius natūralaus gimdymo privalumus. Žinoma, kiek naivu tikėtis, kad šiais laikais, kai pasiaukojimas ir skausmas beveik visai nuvertinti, kai niekas neįžiūri dvasinės transformacijos galimybės kančioje, ar daug moterų susimąstys apie tai, tačiau sunku ir paprieštarauti, kad natūralus, nemedikamentinis gimdymas – didžiausia dovana savo kūdikiui, kurią tik gali dovanoti motina. Natūraliai pagimdžiusi moteris dovanoja sau žinojimą, kad yra labai stipri, daug galinti, ji įgyja pasitikėjimo ir jėgos. Kartais gimdymo skausmai dovanoja moteriai pačius sakrališkiausius išgyvenimus, kokius ji tik gali patirti gyvenime.
Verta prisiminti ir tai, kad slopinti skausmus galima ir gausybe kitų natūralių priemonių – taisyklingu kvėpavimu, meditavimo pratimais, tinkamai pasirinkus padėtį, kuri gali pagreitinti gimdymą, masažo pratimais, pagaliau ir tuo, kad šalia jau gali būti mylimas žmogus. Žinoma, tai nebus taip veiksminga kaip medikamentinis nuskausminimas. Bet natūralu. Juk kiekvienas naujas vaistas, metodas iš pradžių atrodo patys geriausi ir tik po kiek laiko pradeda aiškėti kažkokie nepageidautini reiškiniai, šalutiniai poveikiai. Todėl šiandienine galimybe jį rinktis, nereikėtų piktnaudžiauti.
Eglė MARKŪNIENĖ:
„Kūdikiai gimdyti su nuskausminimu prasčiau žinda“
Kol kas nėra atlikta išsamių tyrimų, kaip epiduralinė arba spinalinė analgezija veikia gimstantį kūdikį, tačiau tai, kad tokių ką tik gimusių kūdikių sumažėja aktyvumas, rodo, jog yra paveiktas jų neuroelgesys. Blogiausiai tai, kad tokie kūdikiai prasčiau ieško krūties, blogiau žinda. Jei natūraliai gimę kūdikiai tiek, kiek jiems reikia žinda jau po 10 valandų, tai gimusieji su nuskausminimu – tik po 18–21 valandos. O būtent pirmieji maitinimai, kada kūdikiai gauna vadinamąjį priešpienį, ir yra patys svarbiausi. Be to, prastai žindančiam kūdikiui gali būti duota dirbtinio maisto, o iš to kyla daugybė kitų nepageidaujamų problemų. Pavyzdžiui, kūdikis ir vėliau gali prastai žįsti, dėl to pradeda gamintis mažiau pieno ir atsiranda tikimybė, kad mama maitins trumpiau negu būtų galėjusi. Gali atsitikti ir kitaip – kūdikiui blogai žindant, ištinsta krūtys ir net prasideda mastitas.
Pastebėti ir kiti pašaliniai efektai. Naudojant minėtus nuskausminimo būdus padidėja mamos ir kūdikio temperatūra, sumažėja mamos kraujospūdis ir pailgėja paskutinis gimdymo etapas, mat sumažėja oksitocino gamyba. Ir nors anesteziologai sako, kad naudojant nuskausminimą sekcijų skaičius sumažėja, mokslinėje literatūroje teigiama priešingai.
Tačiau jei nuskausminus spinaliniu būdu, moteriai vis dėlto tenka daryti pjūvį, tai yra geriau negu visiška narkozė. Iš karto po operacijos moteris gali pamatyti ir pasidžiaugti savo kūdikiu, ji patiria daug daugiau gerų emocijų.
Žinoma, yra atvejų, kai minėtų nuskausminimo būdų tikrai reikia – tuomet galima tik pasidžiaugti mokslo pažanga. Tačiau nesinorėtų, kad jie būtų įtraukti į komercinius žaidimus ir kad kažkas būtų suinteresuotas moteris palikti be visapusiškos, išsamios, verčiančios susimąstyti informacijos.
Vaikas
ziauriai gerai padejpo saremius kenteti, kurie tikrai ne lengvi buvo 
vanduo tie atpalaiduodavo, kad po saremio ir duju ikvepimo, net uzsimirsdavau kur esu, vis prisnusdavau 
tikrai manau verta pabandyti pries pasirasant ir prasant epiduro 
ir nesmerkiu, tik kaskaip nefaina skaityti zinutes, kai moteris nezino ka reiskia gimdymas, o iskarto nepasidomejus apie apidura pasako, kad tik su juo gimdys ir dar nusiperka ji, kad suleistu gydytojai... o kiek dar teke girdeti skundu, kad veikla per greit vyko ir nespejo suleisti 
