Vaikas
Ktea parašė:
Ir dar kitu storius pastoviai tenka matyti😄
Nu ir kaip specialiai visi aplink nėštėja 😁 Mes dar namą įsirenginėjame ir yra suplanuoti vaikų kambariai, o vaikų nėra ir va tas dar kerta per psichologiją. Toks gumulas gerklėje. Galvoju jeigu jų ir nebus, tai realiai ir tokio didelio namo nereikia, dar labiau tada bus pabrėžiama tuštuma
auryte777 parašė:
Nu ir kaip specialiai visi aplink nėštėja 😁 Mes dar namą įsirenginėjame ir yra suplanuoti vaikų kambariai, o vaikų nėra ir va tas dar kerta per psichologiją. Toks g…
Augint gyvunu jei neturit dar, aisku tos tustumos ir kambariu neuzpildys, bet... 
O mum uztena vietos su gyvuneliu, kol nera nieko, tai nelabai ir norisi apie kazkoki didesni namuka galvot..
auryte777 parašė:
Nu ir kaip specialiai visi aplink nėštėja 😁 Mes dar namą įsirenginėjame ir yra suplanuoti vaikų kambariai, o vaikų nėra ir va tas dar kerta per psichologiją. Toks g…
Bet jus pati save vis grąžinat į tą tuštumą - namas su suplanuotais vaikų kambariais.... Mes kai pradėjome namo statybas vaikų nebuvo, bet suplanavome 3 miegamuosius - savo, svečių ir relax kambariuką kuriam galėim užsiimti mėgstama veikla. Dabar vienas iš tų kambariu virs vaiko kambarių ir tiek. Bet niekad nesiciklinom ties tuo, nes nežinojome kada ateis tie vaikai.
Kas liečia bendravimą - tą etapą praėjome, aišku buvo visko - mokino kad reik atsipalaiduoti, patarinėjo pozas, tėvai pyko ir statė ultimatumus - arba gydotės arba išsižadam jūsų (taip taip, esu sulaukius ir tokių komentarų kai juokais pariškėm kad gal ir tiek to, Dievas neduoda tai ir neturėsim). Galiausiai palikom tai tik sau. Buvo tikrai sunku, bet nejaučiau diskomforto kalbant su žmonėmis kurie manęs nesupranta. Turiu aišku artimam rate su kuo galiu viskuo pasidalinti - tai mano draugė, ji be galo palaikė visą kelią ir taktiškai palikdavo mus ramybėje kai to norėjome. Su ja galėjau dalintis, su kitais nustojau.
Sveikos, aš šįryt po eilinilio neigiamo testo. Nesu nuėjusi labai daug: 4 stimuliacijos, pirmas nesėkimgas IUI. Bijot nebijau nieko - kalbant apie procedūras ar pinigus, tačiau labiausiai ėda baimė, kad o jei nepavyks niekada? Žinau, kad neteisinga taip kalbėti, dar tiek daug neišbandžius, bet tai labiausiai ramybės neduodanti vizija.
Todėl kiekviena sėkmės istorija, kurią perskaitau čia - yra didelis vilties gurkšknis, kad ir man pavyks.
Sveikos. Perskaičiusi jūsų pasakojimus, net ašaros kaupiasi. Mūsų kelias 3 metai.. ankščiau, kažkaip labai bijojau pastoti.. nesuprantu, ar tai iš vaikystės, ar tai koks užsiciklinimas.. mano planas gyvenimo ėjo kaip iš pypkės. Namai, darbai, karjera, sakiau visu pirma apsirūpinsime, ir kai pajausime, kad galime būti atsakingi už gyvybę, kad bus stogas ir pinigai- tada vaikai. Jog viską turėtų.. tai va. Eina treti metai.. ankščiau turėjau kažkokia psichologinę baimę vaikams, lyg baimę, kad negalėsiu jiems visko duoti.. neslėpsiu, ir dabar kartais tokios mintys aplanko, visgi atsakomybė su kuria eina baimė.. taigi nėr grandų. Esu po lp. Dar liko vienas ciklas natūraliam. Taip tariamės su gydytoja. Jei ne, susitinkame stimuliacijai. Per lp rado III stad endo. Vyrui viskas OK. Esu pavargusi, išsigandusi, kaip ir visos, kuriuos eina šiuo sunkiu keliu. Iš artimųjų palaikymo nėra, kaip ir kažkas rašė- jie nesupranta. Tai stengiuosi užsidaryti savyje. Vyras irgi jau jautriai ima į galvą kitų klausimus kur, kada vaikai.. svarbiausia, kad po šiai dienai vienas kitą palaikome... apkabinu visas stipriai, nenuleidžiame rankų, tikime, kad į mūsų namus pasibels laimė
Endometriozę galima išgydyti augaline mityba. Taip pat cistas. Tai lėtinis uždegimas. Jei turite Instagram,kreipkitės į Neringa_ka,ši specialistė padėjo ne vienai moteriai. Pati 5m negalėjo susilaukti vaikų.
Nenusiminkite. Viso ko geriausio 🌸
Kokios sunkios ir kovingos patirtys. Kai paskaičiau jūsų patirtis, tai rodos musu 2 m. bandymai nebuvo tokie jau 'kovingi'. Pirmas nėštumas labai greitas, iš pirmo nesisaugojimo. Nestumas ir sklandus, bet vaiko auginimas atėmė daug energijos nes auginau kaip ir viena (vyras ilgose komandiruotese)! Vaikui skyriau absoliuciai visa savo laika ir dėmesį. Tad naturalu, kad labai pervargau ir apie antra vaiką 3 m. net nemastėm. Į kt. komentarus kad reikia antro ir sakem kad vieno uzteks ir pan. Po 3 iojo gimtadienio grįžau pilnai i darbus, karjera kaip ir vel 'pasivijau', jau lengviau rodos tapo, pilną naktį net pavykdavo išmiegoti (iki to vaikas keldavosi kelis kartus). Pailsejau! pradėjau apie leliuką vėl svajoti. Pastebėti vėl vezimukus gatvėje, kūdikių reklamos sirdi spausdavo... Pradejom planuoti antrą vaiką. Tikėjomės vėl lengvos sėkmės. Taciau užtruko 2 metus. Buvo visko ir ašarų, nusivilimo, pykčiu, su vyru net norejau skirtis (vis priekabių prie vyro ieškojau, provokavau konfliktus). Darbe ir 'blogiete' pavirtau, nesąmonių visokių net pridirbau tiesiog is vidinio pykčio, atsirado kaskokia agresija kitiems. Dabar net nesuvokiu kaip as galejau taip elgtis kas man visai nebūdinga. Po metu bandymu, prasidejo įdomus reiskiniai kad jausdavausi kaip nėščia, pykindavo kiekvieną dieną ,silpnumas, kvapams jautri uoslė, krūtinę net tempdavo, svoris padidedavo, kas mėnesį vis galvojau, kad tikrai pastojau... dziaugiausi tais simptomais iki pasirodant menesinem. Ir vel pyktis, agresija, neviltis... Tik as nesidariau išankstinių testų, buvau nusistaciusi, kad veluojant menesinems savaitę tik tada darysiuos... bijojau savo emocinės būsenos kas kart suzinant kad pastojau, bet nepavyko. Ejau per gyditojus, tyriausi viską, nes maniau gal man loks vėžys ar kokia kt. liga, kad jaučiuosi pastoviai kaip laukiausi. Rimtų ligų neradau. Tada vyrui pasakiau, kad jau pavargau nuo tos būsenos, uzteks ir vieno vaiko. Paleidau tą mintį, susitaikiau. Pailsejom kelionėje. Dingo buvę simptomai. Per vestuvių metines vyras sako paskutinį kart pabandom ir tikrai dedam jau tašką. As maniau jau koks skirtumas vistiek nebepastosiu, vyrui gal reikia ir susitaikyt su ta mintim. Ir buvau net pamiršusi tą mūsų pabandyma, kai nesulaukusi mėnesinių dvi savaites ryzausi testą pasidaryti. Ir wualia mūsų pagrandukas dabar jau laksto namuose. Yra dar ilga istoriją dedant pastangas ir viltį jį išsaugoti... buvo sunkus ir ilgas kelias, psichologiskai ir fiziškai labai sudetingas... bet dabar kai pagalvoju kad tuomet kai buvo būsena rodos nebepakeliama...supratau, kad tas sunkumas praeina su laiku nors širdį plėšo tuomet. Tai yra tik pėdsakas link svajonės 💚
Visu istorijos tikrai sukreciancios iki sirdies gilumu! Visos esam stipsios labiau nei isivaizduojam! Musu kelias dar tesiasi ir nezinia koks ilgas jis bus. Vaikelio bandom susilaukti 7m. Darem Ivf is antro karto pastojau kai buvo 11+5 pamaciau kraujo kai buvau tualete. Buvo kazkoks kosmaras, vaziavom i ligonine kraujavau nenustodama asaru upeliai. Abu buvom sukresti. Neisivale normaliai teko daryti isvalyma, jauciausi tokia tuscia, nepilnaverte atrodo ten mano gyvenymas baigesi. Trecias ivf nepasiseke. Tada buvo ilga petrauka, nes buvom isnaudoja 3 nemokamus bandymus kuriuos galima daryti Svedijoj. Tada nusprendem bandyti kazkur kitur pasirinkom Ivf Riga, jie bendradarbiauja su Svedijoj esancia ginekologe, uzsidege viltis kad greit turesim leliuka. Viskas vyko gerai jie gavo visus tyrimus kuriuos turejom is svedijos tai pagreitino musu kelia. Apvaisino berods 4 kiausinelius, bet deja 1 isgyveno bet turejo nukripumu lastelese jo negalejo ikelti. Atejo corona niekur vikti negalim taip dar du tusti metai praejo. Pagaliau jau galim vaziuoti tyrimams si karta vyra istyre nuodugniai ir mane, mano naujienos blogos amh tik 0.03 o vyrui rado Robertsono chromosomu klaidos, zodziu kai spermiukai visi su klaidom. Ir visi spermiukai tokie vaikas turetu visokiu apaigimimu tokie nestumai dazniausiai pasibaigia persileidimu. Sokas dydziulis kas dabar??? Iseistis spermos donoras. Kai susitaikem su ta mintim, nusprendem pasirinkti klinika Danijoj. Susitvarkem dokumentus issirinko vyras donora, kur galejo matyti kaip jis atrodo ir panasiai. Nors mane ispejo kad gali nepavykti su tokiu mano mazu amh, ber bandom viltis vel uzsidege. Nieko nepavyko uzauginti asaru jura, bet gal dar galvoju gal su kokiaomis kitais vaistais galim stimuliuoti jie nelabai suteike daug vilties, sako reikia kiaušialąsciu donores. As nevilty, tokia nevykele jauciuosi. Tuscia vidui, depresuoju, galvoju reik su kazkuo pasikalbeti arba surasti tokiu kurie yra tokioj pat situacojoj. Tai vet nusprendziau prisiregistruoti cia. Ir radau mergaiciu kurios eina ta pati kelia, panele kuri uzsivsdinusi Lape sutieke man daug jegu tiesiog pasidalindama savo patirtim. Tai vat laukiam dabar kiausialasciu donores kad testi savo kelia. Visom mums sekmes stiprybes ir vilties! 💜💫💯
Around parašė:
Sveikos. Perskaičiusi jūsų pasakojimus, net ašaros kaupiasi. Mūsų kelias 3 metai.. ankščiau, kažkaip labai bijojau pastoti.. nesuprantu, ar tai iš vaikystės, ar tai…
Aš tik noriu iš asmeninės patirties patarti - nustokit jaustis blogai dėl aplinkinių klausimų. Jus nesate kažkokie kitokie, nevaisingumas tai liga, su kuria tiesiog reikai gyventi, nes ankščiau ar vėliau jus tikslą pasieksite. Aplinkiniai nealaikys daugumoje atvėju, nebent yra tų kurie tai praėjo. Tad irgi neimkit į galvą, susikoncentruokit ties tikslais, o ne savigrauža - domėkites kokius dar galite tyrimus pasidaryti, papildus vartoti, žodžiu viskuom kas gali jus arčiau tikslo bent vienu žingsniu pastumt. Tai labai padeda. Yra nepagydomos ligos - su jom belieka susitaikyti. O nevaisingumas - tai tik laiko klausimas, tad nera ko taikytis ir savęs gailėti. Jūsų kelias padarys jus stipriais pasiruošusiais tėvais savo vaikams, su gylia patirtimi ir supratingumu. Taip bus sunku ir daug ašarų, daug kartu ateis noras nuleisti rankas. Bet Dievas niekam neduoda išbandymų daugiau nei jie gali patempti. Tad linkiu stiprybės ir kuo trumpesnės kelionės
Laputė1 parašė:
Aš tik noriu iš asmeninės patirties patarti - nustokit jaustis blogai dėl aplinkinių klausimų. Jus nesate kažkokie kitokie, nevaisingumas tai liga, su kuria tiesiog…
Apkabinu. Tikiu, kad pasieksime finišą vieną dieną šiame kelyje, tikiu, kad išmoksime šimtus kartų daugiau vertinti gyvybę, už tuos, kuriems pasiseka po vienos sueities. Teisingai sakote, kad tai daro mus stipresnius, kad ir kaip kitaip besijaustumėme. Kad ir kaip bebūtų nuobodu stebėti gandrus lizduose, tikimės, kad mūsų lizde bus neužilgo trijulė. 
10 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
5 testuotojų vertinimai
Kūdikio miego regresas: kai kūdikis pradeda vėl blogai miegoti
Gimdymas Panevėžio apskrities ligoninėje
Siūloma sumažinti PVM moterų higienos priemonėms (2)
Vazektomija vyrui (+2)
Ovuliacijos skatinimas LETROZOLE vaistais (+2)
Viskas apie žindymą (+3)
Kiaušidžių cistos
Vežimėliai – kokį išsirinkti? (+2)
Gimdymas Utenos ligoninėje (+2)
Po cezario pjūvio operacijos (+3)
Kontraceptinės spiralės (atsiliepimai) (+2)
Seksas trise: už ar prieš? (+3)
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutėsNėštumo testo „vaiduokliai“
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
