Nezinau net nuo ko pradėti. Du vaikus gimdžiau būdama labai jauna,tada kaip ir atrode,kad nu jau daugiau vaiku nenoresiu,kad vaikai nasta ir tt. Issikyriau,bet sutikau zmogu,pamilau ir labai noriu vaiko,bet...maniškis issityre. Tyrimai prasti,nors vaisingumo klinikoj pasake,kad natūraliai pastoti sansu yra( bet as manau tiek sansu kaip loterijoje laimeti). Sutapimas ar ne,bet po tyrimu prasidėjo tarp musu pykčiai. Aisku kalčiausia esu as,nes puoliau i depresija,esu pikta ant jo,o kodel net nezinau. Suprantu ne jo kalte,kad turi su vaisingumu bedu,jis labai nori vaiku,nes jų neturi. Myliu ji,si menesi vėlavo menesines,jau maniau laukiuosi,bet...jos atejo ir nuotaika tokia,kad norisi gyvai i zeme sulysti. Kas menesi tas pats kaip tik ateina menesines atrodo gyvenimas ne mielas. Kaip susitaikyti su ta mintimi,kad vaiku nebus,kaip nekaltinti vyro,kaip kaip...toliau gyventi. Siandien vos neverkiu,nes tos dienos po vėlavimo atsivilko
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikių pasaulis
- Neišnešioti kūdikiai
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko globa
- Vaiko ugdymas
- Vaikų skiepai
- Vaikų vardai
- Vaiko higiena
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Fizinė ir motorinė vaiko raida








