2015.01.07 13:31 (prieš 11 m.)
Siandien visai sudepresavau, asaros rieda, gal nuovargis ar orai veikia, bet taip sirdi suspaude, kad neturiu kas patartu, parodytu, pamokytu, kaip daryti, kad vaikas ismoktu pati uzmigti lovyteje, vezimuke, kad nereiketu ant ranku zviegiancios kratyti arba kad prie kruties nemiegotu.. o po to pagalvojau apie tai kad vaikas valgo valanda, tuo metu ir pamiega ir atsibudusi vel kumstukas burnoj ir vel ji alkana..susimasciau gal cia as kalta, gal cia mano pienukas nepamaitina vaiko, kad ji nuolat alkana, nors storuliuke ji pas mane kiek paziuriu is sono ir kiti sako. Aj taip man saves tiesiig pagailo, kad neturiu jokio laisvo laiko, kad vaikas amzinai alkanas prie papo, jokio bndravimo su isoriniu pasauliu, kad net per gimtadieni tevai sako neateis, kad manes nevarginti, nes ne stalus man ruosti, o vaika maitinti reikia. Ir isivaizdavau save vasara - visi su isvykom kazkur, o as vis sedziu su papu iskistu ir migdau vaika ant ranku.. pati kalta kad pripratinau, tik kaip pakeisti tai, ot kad butu koks zmogus kaip per tv super aukle laidoje - atejo ir pamoke..