2018.07.13 16:16 (prieš 7 m.)
Vixe parašė:
O aš vis paskaitau ir “pamatuoju” tuos simptomus tai vienam tai kitam vaikystės draugui. Ir atrodo išaugo žmonės kaip žmonės, ir komunikuoja, ir karjeras daro, ir v…
Autizmo spektro sutrikimas ne be reikalo turi toki pavadinimą. Tai visas spektras sutrikimu, viska galima daugiau ar mažiau sutvarkyti. Bėgimas iš darželio ar tik nekabejimas nėra autizmas. Mano vaikas gera emocija parodo gal karta savaiteje, pas ji dienotvarkė tokia pati, turi būt aiskios taisykles, jei padarau kažką ne taip, tai jau nieko nepakeisi. Tarkim pastaciau kėdę prie spintelės kad pasiekciau cukrų, jam uzsifiksavo, ir ta kėdę dabar turi stovėti visada. Nuolatinis zaislu deliojimas pagal dydi ir spalvas, akių kontakto nebūvimas, rėkimas visur ir visada, jei važiuojam pas daktarus ir reikia paskiepinti vaiką, tai jį reikia laikyti nes jis draskosi veidą, jam kapiliarais issoka, iki vemimo, daktaras karta net subade visa koja. Vaikas neskiria kažkokiu skirtingu vietų, parduotuves, ligonines ar namu, visur elgiasi vienodai. Vis dar nepasakė nei vieno zodzio. Kartais ištaria mama, bet jis nesupranta žodžio reikšmės. Nežino kas reiškia "tylos, ar skanu? Ar nori? Ar patinka?" nežino kur sese, kur mama. Jį trukdo garsai, neleidžia kad sekciau pasaka, ar niuniuociau, erzina net paprastas kalbėjimas. Autistai dažnai neišmoksta skaityt garsiai.
Žodžiu labai visko parašiau, bet susigyveni su tuo, susitaikai ir prisitaikai. Dažniausia autistai nesugeba vieni gyventi, bet aš tikiu, kad mano sūnus įveiks daug ką. Nepaisant to, jis vistiek labai protingas, labai laukiu kada atsiskleis kažkoki ypatingi jo gebejimai. Kiekviena jo šypsena, ar kažkoks netyčinis apsikabinimas, ar bučinys yra kaip koks tyras vandens lašas, kuris duoda vilties. Begalo dziaugiames su vyru kaip sūnus naktį prabunda ir ateina pas mus i lova ir vėl uzmiega, tai vienintelis paros metas, kada i ji galim ziuret nerekianti, nepykstantį..
Žodžiu atsiprašau kad issiliejau, gal reikėjo issikalbet.
