Gimdymo istorijos (be komentarų!)

251. 

     

     2015.06.26 20:09 (prieš 10 m.)

     Sveikos mamytes, siandien tiek daug istoriju, o mano istorija tokia:
     Gimdymo data turejo buti gruodzio 17d, bet kazkaip labai norejau pagimdyti 12d.deja atejus tai dienai nieko nevyko, nors buvom ka tik persikrauste ir tu darbu buvo daug, judesio, bet mazoji niekaip nenorejo rodyti zenklu, taigi teko laukti dienos kada ji pati nuspres pasirodyti. gruodzio 15d. eiline apziura pas ginekologa, sakau noriu greiciau pagimdyti, nes jau sunku darosi... o ir kojos patinusios buvo, dar spaudimas siek tiek pakilo, taigi daktaras nusprende, kad man kuo skubiau reikia i ligonine pirmadienio vakara nuvaziavom, pagulde, dar velniu atrase kokio velnio atvaziavau, nes koju patinimas mazas, cia nieko blogo nera... bet kadangi gydytojas siunte tai pagulde ir taip gulejau kelias dienas, gydytoju apziura, vaiksciojimas laiptais ir laukimas... prisiskaiciau internete kokios priemones skatina gimdyma, kadangi seksiuko isbandyti ligoninej kazkaip nesiryzom :))) tai vyrui liepiau nesti ananasa puse suvalgiau as, kita puse atidaviau seimynai, sakau, kad alergija nesigautu Vyrus paleidau namo,o pati vel laukimu gyventi... ir nakti 1val. nakties pabudau nuo skausmo... aisku skaudejo, bet apsidziaugiau, kad pagaliau prasidejo pradejau ziureti laika, o tie saremiai vis neregeliarus, tai kas 5min tai kas 15min. taip ir gulejau lovoj skaiciuodama, paryciais uzmigau... saremiai vis nesiliove, bet ir netapo reguliariais. po apziuros pasake, kad kaklelis atsiveres 1.5-2cm... sako laukim.. vis raitausi nuo skausmu, o gydytoja atejusi dar pareiske, kad nepanasi i gimdyve... pasak jos perdaug lovoj gulejau...atvaziavo vyras, laukem apziuros, bet vis sako laukim... o skausmai nesiliauja... vyra issiunciau, kad pailsetu, nes sakau jei nakti gimdysiu, paskui man miegosi salia lovos visa diena prasikankinau, link vakaro saremiai vis stiprejo, bet nereguliarejo... 19val pasisodinus ant kedes, pasake, kad tikrai gimdysiu jau arteja, liepe nueiti i dusa ir pazadejo apie 22val vesti i gimdykla. Tada saremiai jau buvo labai stiprus, patikrinus ant kedes atsiverimas jau buvo 5cm, o skausmas ziaurus. Buvau nusprendusi gimdyti be epidiurinio, taigi kentejau. Atvyko vyras ir 23val nuvede i gimdykla, prakirpo vandenis ir pasake, na va per kokias 4val pagimdysi... o as toj lovoj jau paguleti nebegaliu... atnese kamuoli, isbandziau dusa, prisiprasiau vaistu, suleido kazkokiu, nes jau tarpo tarp saremiu nebejauciau...net atsikvepti nebebuvo kada, visa laika skaudejo... tik atsimenu vyras ziuri i ta aparata ir sako...jau vel dideja...tada sukandi dantis ir lauki kol praeis... keleta sekundziu lengviau ir vel is naujo...maniau truks amzinybe... geriausias jausmas turbut buvo sedint ant tualeto... tik akusere pamacius sako, tu tik nestumk... o as jau pasirodo noriu stumti... greitai ant lovos, patikrino, o pasirodo jau visiskai kakelis atsivere  greitai sukviete seseles, pertransformavo ta lova ir leido...leido pagaliau stumti... sako ikvepk ir stumk, o as ta ora ikvepiu ir ispuciu... niekas man ten nesigauna...bet paskui susivokiau, kad darau kazka netaip...ispuciau as ta ora, nereikejo man jo  ir man pavyko ;) po ilgu pastangu, garsaus rekimo, nors buvau sau pazadejusi nerekti, bet matos jau nebesivaldziau,2014-12-21 1.05val pagimdziau mergyte  jau zinojau, kad bus didele, bet kad labai didele nesitikejau  gime 4.5kg ir 58cm. Ugi matavo tris kartus, pati nesu labai auksta, tad nelabai patikejo  po lygiai 24val saremiu jegu visai neturejau, maniau, kad visa plysau, mane kirpo, bet pasirodo buvo, tik keletas nubrozdinimu  kai pagulde mano mazyle ant krutines, buvo nerealu... iki siol akyse asaros suspindi prisiminus ta jausma ;) ligoninej pragulejom 4 paras, nes treciaja diena susirgo gelta, grizome kuciu vakara i naujus namus su nauja gyvybe 
     P.S. ir tik mazas sutapimas, as taip norejau pagimdyti 12d, o mazyle nusprende, daryti atvirksciai, pasirinko 21d tikiuos paaugus nedarys visko atvirksciai, nei as sakysiu   

     52
252. 

     

     2015.06.28 08:38 (prieš 10 m.)

     Labai graziai cia jau pasakojat. na o mano istorija buvo tokia... nustatytas terminas buvo sausio 8, taciau kaip ir dauguma manau gimdziau anksciau. Stai atejo Sv. Kuciu rytas, ruosiames su mama, gaminam valgyt.. atejo kuciu vakariene, pakuciavojom, ir kalbam.. na ka Kucios praejo, gali jau vaziuot gimdyt, o tai kaip Kaledos?? Klausiu as.. sakau ne, po Kaledu galesim vaziuot. Praejo pirma Kaledu diena, nieko ypatingo neveikem, atejo antra.. sutarem, kad vaziuosim pas vyro broli pabaliavot.. na ka , kadangi vyrui leidau siek tiek isgerti, tai vairuoti teko man.. (vairavau visa nestuma) reikejo nuvezti drauga namo.. ir patiems tada grizti pas mano tevelius. Grizom.. nezinau kodel, matyt hormonai gal kokir, visa nestuma be proto mylejomes su vyru, taip nutiko ir si kart.. taciau staiga pajutau nugaros skausmus, kadangi juos jutau pries savaite, nerimauti kazkaip nepradejau. Guliu, tik staiga jauciu lyg kazkas butu atsivere manyje. Nueinu i wc, na neatrodo, kad buciau atlikus gamtini reikaliuka, bet ir nemaniau jog nubego vandenys, mazokai kazkaip, nuejus pas mama klausiau ka ji juto su manim ir sese besiruosiant gimdyt.. na ir tik atsistojau iseiti, kaip pasipyle....lyg kibiras vandens begtu. 21h,mama su vyru puole skubint, greiciau greiciau, vyras isgeres negali vairuoti, teko mamai. is jonavos rajono iki kauno mazylio gimdymo namu nuvykome per 10min. Saremiai kas 2min, bet nebuvo labai jau skausmingi, buciau ir pati turbut pavairavus. atvykus nustate , kad 8cm jau atsivere. Sako jei tokiu tempu bus iki 12 pagimdysi. Laukiau 12h kaip nezinau ko, jokiu nuskausminamu nieko, rekiau, kaip niekad neesu rekus, bet tik tol kol sededavau ant kamuolio. Tik jau bandyt gimdyt, viskas baigiasi. Na galiausiai man jau baigesi saremiai, pradejau miegot.. isveze operuot, kalatojausi visa laika, atrode labai salta. Na ir 02:50 jau pamaciau savo mazyli. Bet tai dar ne viskas... pagulde i reanimacijos palata, pienuko jokio neturiu... vaikelio neatnesa, artimuosius ileido vos keliom minutem, na bet nieko, bet is ju akiu maciau kazkas negerai.. akys pasruvusios krauju.. persistengiau. negana to, man niekaip nesitrauke gimda.. na ir kaip bebutu, bande pirmiausia rankomis pasalinti krauja. Skaudejo, pripazistu. Nukraujavau... netekau 2,5l kraujo, balta kaip popierius, vyro akyse maciau asaras. kraujo perpylimas... reanimacijoj praleidau 4paras.. baisu. Jauciausi gyvas lavonas.. ko tik nenutinka, kad tik ateitu nauja gyvybe i si pasauli. Dziaugiuosi, kad daktarai padare viska. ir skubiai.

     61
253. 

     

     2015.06.30 16:18 (prieš 10 m.)

     Sveikos, pirmas nustatytas gimdymo terminas butu buves lb grazu 2014 04 04, tačiau artėjant tai dienai nieko nesikeitė nors ir vaikščiojau ir laipiojau i 10 auksta ir grindis ploviau kai suėjo terminas liepė kasdien lankytis gimdymo namu stacionare. Gimdyt ruošiausi Krikščioniškuose GN, ten ir lankiausi. Ginė apžiūrėjo ir pasakė kad tikrai dar negimdysiu, ir pratėse iki 04 08, tą dieną taip pat nieko kaip ir 04 09, o 04 10 vakare valgiau rūgštų apelsiną ir nusikosėjau..pajutau kad sudrėko apačioj.. pagalvojau gal vėl "nelaimė" nutiko, bet nuėjus i wc ant popieriaus pastebėjau rausvumo, patikrinau bevaikštant kad laša. Nuvažiavom į gimdymo namus ir apžiūrėję pasakė kad tai tik šoniai vandenys, atidarymas kaklelio apie centimetrą (tiek buvo ir pirmo termino dieną). Namo nepaleido, sakė kad pabūčiau, stebės. Naktį viskas buvo gerai, kitą dieną vedėjas dar kartą apžiūrėjo ultragarsu, pasakė kad vandenu dar užtenka, bet kadangi jau atvažiavę tai gal nuleidžiam sako tuos vandenis prijungė lašelinę, ir apie 13:00 prakirpo vandenis, kurių kaip pamatė buvo ne tiek ir daug. Tada iki 18 val trūko sąrėmiai. Nenorėjau nei šokinėt ant to kamuolio, net gulėt, nei remtis į vyrą tik vaikščiojau ir puškavau. Biški per daug puškavau nes apsvaigo galva. Vienu momentu į pabaigą buvau atsirėmus į palangę ir vyras atėjo paguost, man tuo metu taip suskaudo kad trankiau per palange ir jam per pirštus kumščiu užvožiau. Po to patogiau pasidarė klupėt keturiom ant lovos, taip man ir tonus paklausė. Pajutau kad noriu stangintis, tai pasakė kad ropščiausi ant lovos, bet jeigu man patogu galiu ant lovos vėl keturiom atsistot. Iš pradžių paguldė ir patvirtino kad atsidarymas jau pilnas, kuri laiką dar pastovėjau keturiom iiiiir sako jeigu jau stumiam tai gulkis, "įsitaisiau" ir paaiškino kad stumt sulaikius kvėpavimą, nerėkt, kad visas stumimas eitų į apačią. Taip stūmiau stūmiau kol akyse mačiau tik akušėrės veidą, atrodė kad vakume kažkokiam esu, nei girdėjau ką. jau atrodė kad nebegaliu, kad istrigo, akušėrė norėjo duoti man pailsėt bet nusprendžiau kad dar galiu iiiiir su paskutiniu stumimu pajutau tokį nerealų palengvėjimą...pakvietė vyrą perkirpti virkštelę, paguldė pupą mant ant pilvo ir pradėjo siūti, nes išilgai vienos lūpos įplyšo. Tuo metu pasvėrė pamatavo gimė 49cm ir 3435kg..taip pragulėjom dvi val jos pralėkė nepastebimai. Visą tą laiką mažūlė valgė ir tik po to jau nuėjom į savo palatą.

     40
254. 

     

     2015.07.01 17:14 (prieš 10 m.)

     Laba! Mano vyresnelis gime 37 nestumo savaite,nestumas buvo puikus,karta atvykau tevu aplankyti ir suzinojau kad mire geras draugas,per pilva toks keistas jausmas kai pervere,na paverkiau as ta vakara,atsikeliu i tualeta ir nesuprantu bega viskas puoliau i panika,gerai kad sese nuramino,sako Vaida ateina tavo kudikis,pasistenk nusiraminti! Nuvykom i ligonine ir gime sunus 2830kg po 6 valandu,antra dukryte gime pernesiota 3 dienom,gimdymas tetruko 1,5 valandos,jauciausi labai pakyletai va o trecioji dicke tai uoj su siaubu prisimenu ir iki siol neatsigaunu,gime jinai taipogi greitai 4 valandas tetruko,bet vare su skatinamaisiais,aisku as be jokiu epiduru visus pagimdziau,bet su treciaja prasiau tu vaistu deja niekas neleido,plius plysau,nezinau pagalvojus man paskutinis nestumas buvo labai sunkus,tinau ir labai buvau pikta,issekino mane tiek fiziskai tiek emociskai,pagimdziusi dar ilgai verkiau nuo laimes ir issekimo

     18
255. BlackAmber

     

     

     Eidenas:) 10 m. 9 mėn.

     Eimilė :) 14 m. 3 mėn.

     

     2015.07.07 14:53 (prieš 10 m.)

     Sveikos,na papasakosiu ir as savo istorija turejo maziukas gimti geguzes 10diena,bet pernesiojau,vaiksciojau i dienos stacionara 10dienu,geguzes 17dena dare ekoskopa ir zurejo svori,sake sunelis yra +-3,800kg. ir geguzes 18diena liepe atvaziuoti vakare gultis i ligonine,nes 19diena ryte prades skatinti. Na,atvaziavom su vyru 18diena,atsiguliau. gavau vienviete palata,tik gaila joje negalejo likti vyras,nes buvo viena lova,o vip alata buvo uzimta. Aisku is jaudulio miegojau gal tik pora valandu,ryte 6valanda mae pakviete ,kad ideti tablete,nes kaklelis buvo uzdaras. beje daktares tikejosi,kad greit man viskas prasides ir greit pagimdysiu,nes esu antrakarte,kaip jos sako
     Na grystu as su ta tablete i palata ir pavyksta nusnausti pora valandu. 10valanda pakviecia daktare mane ir klause" na ar kankinti tave ar ne?" as aisku sakau darykit viska,kad tik greciau pagimdyti,nes buvo labai sunku ir buvau jau pranesiojusi 9dienas,plius 30kg buvau priaugusi.
     Pasisodina mane ant tos kedes ir va 2cm atsidarymas tada ji man prakerpa vandenis ir vel einu i palata,as vel bandau nusnausti,bet is jaudulio neiseina. kas valanda tikrina tonus vaikelio ir apie 12val uzeina saremiukai nestiprus man,tai mane su visais daktais vedasi i gimdykla 12valanda ir ten pastato lasaline skatinimui. Na ir ka,prasideda po valandos skausmeniai neblogi. 14val man saremiai skausmingi kartojasi kas 2-3min. as jau galvoju,ikad cia greit pagimdysiu pasisaukiu vyra,jis atvaziuoja apie 14val. laukiam abu akuseres. ji atejusi klausia kaip as ,as papasakoju,kad skauda ir kartojasi saremiai kas 2-3min ji puola tikrinti kakleli,o jis tik 3su puse. nsiviliu. epidiuro atsisakau,nes norejau naturaliai gimdyti,pagimdziau pirma naturaliai sakau pagimdysiu ir antra. Su vyru daug vaikstau po gimdykla,palutes tik kisu i klyna,nes vandenys bega. taip stumem laika,juokaujam dar. apie 17-18val jau nebejuokinga,skausmas baisinis ir labai varginantis kas 2-3min. Daktare atejusi sako 6cm ,na sako gal turesim 21val jau vaikeli. ir vis patikrinus kakleli sako ,kad kaip pirmakartes kietas labai. laukiam 21val,vel vaikstau,linguoju,guliu. atejusi daktare 20val sako jau 8cm ,galvoju PAGALIAU. uz sienos viena jau pagimde,ir kita pagimde,o as kaip negimdau taip ne gimdau. atejusi 21val daktare sako vis dar 8cm,ji mane masazuoja,o as jau atsijungineju is skausmo,vyras vis per veida patapsnoja ,kad atsigauciau,duoda tada deguones pakviepuoti. Tada mane ji masazuoja,kojas i virsu kelia,prie pilvo spaudzia. atejusi 22val ziuri,kad kalelis jau 10cm,bet saremiai mano nebereguliarus kas 5-7min,skausmas pa mazu silpneja,bet tonai geri. ji sako galvyte neisistaciusi,tada vel ten maigo,masazuoja ,liepe patupineti man, as tupineju ir saukiu kaip skauda. bet vaikelis nei is vietos. 23val ji vel ateina ir vel kojas stume prie manes ir klause ar noriu stumti,o as nieko nenoriu. vel vercia eiti tupineti,vel su vyro pagalba as tupineju,kraujo daug visur. ji sako na jai iki 00val nepradesi gimdyt vesim i operacine,nes jegu 0. atejusi vel bandom stumti,bet niekas nesigaumna,pradedu saukti,kad labai skauda pilvo apacia ir niekas neiseina nei stumti nei sesti. tada ji greit pradeda saukti ruosem operacine. greit istato i pusle kateteri ir veza jau mane i operacine,vyras lieka viena su asarom akyse,as irgi verkiu,akd neina paciqai gimdyti. ten per minute mane greit visa sutvarko ir suleidzia vaistus ir as atsijungiu. 2015-05-20 00:20min gime musu vyrukas Eidenas ir ka jus manot vyruko svoris 5,144kg! ir 60cm ! va tau tie 3,800kg. todel jis man ir nelindo kaip aiskino daktare,jai butu eja gimdyt tai neaisku kaip butu viskas pasibaigia. Svarbu baigesi viskas gerai ir turim savo dideli grazuoli vyruka

     81
256. 

     

     2015.07.08 18:45 (prieš 10 m.)

     Pasidalinsiu savo gimdymo istorija ir aš. Pačiai laukiantis jau paskutines savaites buvo labai smalsu, kokios tos jau esamų mamyčių gimdymo patirtys, nes kiek užmatydavau visokius pasakojimus internete (portale Tavo vaikas, Delfi ar pan.), dažniausiai tos istorijos būdavo ir bauginančios, ir tikrai sukeliančios ne pačias geriausias emocijas... Pati visą nėštumo laikotarpį jaučiausi tikrai gerai, nepykino, pirmąjį trimestrą šiek tiek trūko energijos, "džiaugiausi" pagerėjusiu apetitu, susinormalizavo maisto produktų poreikis (visiškai nebegėriau kavos, nes jos tiesiog nesinorėjo, o ir organizmas "prašydavo" kuo sveikesnių maisto produktų), žodžiu, jei nutikdavo kažkas, kas keldavo nerimą, pasiskaitydavau Nėštumo vadove apie esamą laikotarpį ir pasidarydavo aišku, kad mano nėštumas labai jau "vadovėlinis". Apie gimdymą taip pat stengiausi mąstyti tik pozityviai, nors eiti į Šemetos "Gimdymas su šypsena" paskaitas griežtai atsisakiau, sakiau vyrui, kad jei labai nori, tegul eina į jas vienas. nes mano nuomone, vyras niekad nesupras, kas patiriamas gimdymo metu, ir juo labiau negali apie tai mokyti moterų. Kita vertus, manau, kad teigiamas nusiteikimas prieš gimdymą yra labai svarbus, besilaukianti moteris turi pasitikėti savimi, savo kūnu ir savo laukiamu kūdikėliu. visko būna, sutinku, bet mes, mamos, iš savo pusės privalome padaryti viską, kas įmanoma.
     Apie patį gimdymą taip pat labai daug domėjausi, beveik mintinai žinojau, kas po ko ir kaip turi vykti normalaus gimdymo atveju. Apie patologinius gimdymus domėjausi minimaliai, kad nebūtų didelio šoko ekstra atveju, bet ne per daug, kad neprisigalvočiau blogybių... Pagal gydytojų skaičiavimus, laukiausi jau šiek tiek daugiau nei 41 savaitę, o mažiukas dar neskubėjo. Lankiausi reguliariai pas gydytojus, kiekvieną dieną stebėjau mažylio judesius pilvuke ir... laukiau. Vaikutis tikrai pats pasirenka laiką, kada nori ateiti. 3dienį atsikėlusi sunerimau, kad vaikutis man prabudus ir jį judinant kažko nereagavo... Nuėjau į dušą, nes jam patikdavo bėgantis vandenukas, ir mažiukas pradėjo spurdėti. nusiraminau. susigalvojau, kad noriu nuvažiuoti į netoliese esančią parduotuvę, galvoju, nusipirksiu kokį naują rūbelį, kad būčiau graži mamytė mažiukui gimus. besiruošiant pajutau, kad kažkodėl per daug jau šlapia... pasirodo, pradėjo tekėti vandenukai!.. pasitikrinau, kad skaidrūs, bekvapiai, jokių ženklų apie prasidedančius sąrėmius nebuvo, tai įsidėjau storesnį įklotą ir išvažiavau į parduotuvę. grįžusi tik vyrui pasakiau, kad šiandien jau tikrai į ligoninę važiuosim... vyras iš pradžių net nesuprato, iš kur taip gerai žinau. kadangi sąrėmių nebuvo, nusprendėm palaukti iki pietų. Pasigaminome skanius pietus, papietavome. Tada nusprendėme, kad reikėtų pamiegoti "pokaituko", nes maža kiek gali gimdymas užtrukti... apie 18h paskambino mano tėtis, net jam nervai nebelaikė, liepė kuo skubiau į ligoninę lėkti. kai apie 19h jau prasidėjo reguliarūs sąrėmiai, susiruošėme, susidėjome reikiamus daiktelius ir išvažiavome. Pakeliui dar užsukome į parduotuvę, nes pabijojau, kad turiu per mažai įklotų... apie 20h jau buvome Santariškių klinikose, su valandą trunkančiais sąrėmiais kas 5-7min. Užsipildėme visus reikiamus dokumentus, mane patikrino gydytoja, pasakė, kad 4cm atsivėrimas, taigi, dar 6cm reikės sulaukti. buvo nustebusi, kai pasakiau, kad vandenukai nubėginėja nuo 10h ryto, bet neskubėjau dėl racionalių priežaščių, kad tik valanda kaip prasidėję sąrėmiai, net pagyrė, kad neskubėjom ir atvažiavom "pačiu laiku". buvome palydėti į gimdymo palatą. Dar koridoriuje gydytojos sako, kurią čia palatą skirti, ir sako, skirsime jums 6ą, pačią geriausią. Mes dar pasijuokėme, kad "mh, tikrai"... o, pasirodo, tikrai! Gavome gimdymo palatą su naujausia įranga. na, ir prasidėjo "darbas". nereikėjo man jokių "klizmučių", organizmas pats pradėjo natūraliai valytis... labiausiai glumino tai, kad stirpiai pykino, bet gydytojos tik džiaugėsi, sakė, kad joms tai geras ženklas, nes "veikla vyksta". O ir aš pati labiau tuo pykinimu "džiaugiausi", nes jis užgoždavo sąrėmių skausmus. vyras nesitraukė nuo manęs nei per žingsnį, nors sėdėjo nuošaliau ant kėdės, nes matė, kad esu "tranze", paskendusi į save. vis užeidavo akušerė ar gydytoja, patikrinti, kaip viskas vyksta. Kadangi visą laiką vaikščiojau po palatą, nes taip buvo daug lengviau ištverti sąrėmius, apie 22h uždėjo nuotolinius kūdikio širdies tonuso ir sąrėmių stiprumo matavimo diržus, vaikščiojau jau su jais...apie 23h gydytoja paprašė atsigulti į kėdė, kad galėtų patikrinti, buvo jau 9cm, o sąrėmių skausmas jau buvo ganėtinai stiprus... visgi, ištvėriau be nuskausminamųjų, ko ir labai norėjau, nes bijojau ir šalutinių epidūro poveikių, ir norėjau, kad mažiukas gimtų kuo natūraliau. Sunerimau tik vienu momentu, kai gydytoja patikrinus ir pasakiusi apie 9cm, pasakė, kad dar "1-2h laukti"... nes sąrėmių skausmas buvo jau labai stiprus ir juos ištverti padėjo tik gulėjimas kėdėje ant šono, stiprus įsikibimas į ranktūrį ir vyro kalbėjimas kiekvienąsyk, kad kvėpuočiau... Paviršinis tankus kvėpavimas labiausiai ir padėjo per šiuos sąrėmius... Galiausiai gydytoja pasakė, kad "jau" ir po 4 sąrėmių ir keleto stiprių stūmimų, 00.37h mūsų sūnelis jau gulėjo man ant pilvo. taigi, nuo mūsų atvažiavimo iki sūnelio gimimo praėjo maždaug 5 val. Nežinau, kaip kitoms, bet man labai pagelbėjo gydytojos griežtumas. Kai pirmojo sąrėmio jau gimdant metu pradėjau šaukti, ji pasakė, "nieko nebus, arba šauki, arba gimdai", nusprendžiau paklausyti, ką ji sako, ir gimdyti.:))) jos patarimas padėjo susikoncentruoti ir turbūt tai lėmė, kad užteko keleto stiprių stūmimų ir sūnelis pasirodė. Dar padėjo gydytojos pastaba, kad mano sūnui šiuo metu taip pat nėra lengva spraustis pro siaurus gimdymo takus, todėl labiausiai koncentravausi, kad viskas kuo greičiau baigtųsi ir kad jam kuo lengviau būtų... kai mažiukas jau gulėjo ant mano pilvuko, atėjo toks nenusakomas palengvėjimas... nieko nebejutau, nei kaip placenta užgimė, nei kaip mane siuvo... buvo stiprus palengvėjimo jausmas ir džiaugsmas, kad mažiukui viskas gerai. o jis sau ramiausiai gulėjo man ant pilvo ir ilsėjosi. gimdymo palatoje prabuvome daugiau nei 3val., beveik tiek pat laiko sūnelis pragulėjo man ant pilvo, o tai labai svarbu pirminiam ryšio užmezgimui ir pienuko gamybai. Po to buvome nuvežti į dvivietę palatą, tėtis išvažiavo namo nusnūsti, o mudu su sūnelio pasilikome dviese, kol po kelių valandų atvažiavo dar viena mamytė su naujagime dukrele...
     Vyras man dažnai primena, ką pasakiau iškart, kai mažasis jau buvo man ant pilvo... "Jei taip, tai bus galima ir antrą turėti". Negaliu tiksliai pasakyti, kas visame procese buvo lemiamas faktorius, bet spėju, kad sėkmingam gimdymui dedamųjų dalių yra daug: paveldimumas (pasiklausinėkite savo mamų, kaip jai sekėsi gimdyti, nes maniškis gimdymas buvo labai panašus), pozityvus nusiteikimas, labai geros teorinės žinios apie gimdymą, vyro buvimas šalia, na ir kažkiek palankios aplinkybės. o gal ir tinkamas požiūris.
     Taigi, linkiu visoms labiausiai tikėti savimi ir savo kūdikiu, klausyti profesionalių gydytojų patarimų ir... lengvo gimdymo!

     90
257. 

     

     2015.08.03 12:03 (prieš 10 m.)

     Manau atejo laikas papasakoti savo gimdymo istorija.

     ...ziurek krenta zvaigzde-susnibzdejo Tavo tevelis.Ziurek,dar viena! Greitai istariau savo nora.Ir supratau,kad nera ko laukti,jau dabar reikia igyvendinti savo svajone,svajone tapti mama.Noriu sugrazinti savo vaikeli,noriu kad vel jis apsigyventu mano pilvelyje...(Du metus atgal palaidojau suneli,dar veliau turejau nesivystanti nestuma).

     Pirmas bandymas tapti mama jau uz nugaros.Tikejau kad mums pavyko is pirmo karto.Todel nesulaukusi dienu susigadinau NT. Tikejau kad pavyko,tikejau kad po mano sirdimi uzsimezge gyvybe. Nekantriai laukiau antros juosteles.Bet jos taip ir neisvydau.Labai nusivyliau,bet zinojau,kad is pirmo karto mazai kam pavyksta pastoti.Reikia laiko,reikia kantrybes.Zmones planuoja metu metus. Ir galiausiai susilaukia stebukleliu.Svarbiausia nenuleisti ranku...Nenuleisti ranku -kartojau pati sau.Su asaromis akyse nuejau prigulti.Ir uzmigau. ~...Tu tapsi mama,pagimdysi dukryte...~ Atsikeliau ir nedave man ramybes susapnuotas sapnas ir angelo istarti zodziai.Susimasciau,kodel gi nesugadinus dar vieno testo.Gal tas brokuotas buvo? Sugadinau dar viena testa.Uzmerkusi akys skaiciavau iki sesiasdesimties...penkiasdesimt astuoni,penkiasdesimt devyni,sesiasdesimt! Atsimerkiu.Antra ryskiai raudona juostele.Juokas per asaras.Skambutis vyrui su tokia nuostabia zinia.Vyras is darbo grizo su nuostabia geliu puokste,ir tapkiukais musu mazylei... I pirma susitikima su savo krupyte ejo ir vyras.Toks maziukas taskiukas,o tiek daug laimes.Vis speliojom su vyru kas gi tas taskiukas yra, berniukas ar mergaite.Vis galvojom,koki varduka tures musu laimes spindulelis.Galiausiai nusprendem,jeigu gims berniukas bus Augustas,o mergyte Julija. Nestumo metu labai saugojau pati save ir pilvuka.Pilvuko gyventojui kas vakara pasakojau pasakas,glosciau ji ir juokiausi nuo kiekvieno kruptelejimo,skaiciavau spindulelio judesius-kurie is pradziu buvo vos jauciami,veliau net per daug juos jauciau.Pilvukas isaugo ir visos mociutes garantavo kad bus berniukas.Sprende pagal pilvuko forma.Trisdesimt pirma savaite ir gydytoja patvirtino,kad gims berniukas.Bet kaip berniukas? As...As gi sapnavau angela,kuris sake juk gims mergaite...Nors visi aplinkui ir buvo nusiteike juk gims berniukas,bet as tikejau kad po sirdimi nesioju mergaite.Ir vadinti ja jau pradejau Julija.Spindulelis kaip tik girdedavo savo varduka,visada spirdavo man i pilvuka.O kaip tetis pavadindavo Augustu,leliukas net nereagavo...Prasidejo kraitelio ieskojimas.Lakstimas po parduotuves.Man tai buvo labai malonus ' darbas ' . Bet deja ,ne taip greitai viska nusipirkom kaip planavom.Nes mano ir tecio nuomone labai daug del kokiu daiktu skyresi.Labai ilgai ieskojom vezimuko,kuris patiktu man ir teveliui,be abejo butu ir kudikeliui patogus....Kaip kraiteli jau supirkom,nekantriai pradejom laukti Taves.Iki dienos,kada mes turejom susitikti su Tavimi liko dar dvi savaites,bet as buvau pilna noro pamatyti Tave.Todel prasiau taves,kad ko skubiau ateitum pas mus.O Tu matyt labai paklusni mergyte ir nusprendei pasauli isvysti anksciau... ...Skaitau knyga ir vis galvoju apie Tave.Jau laikas miegoti,o as taip nenoriu...Atsiguliu prie Tavo tevelio,prisiglaudziu ir uzmiegu. ...-Mieloji,kelkis -zadina Tavo tevelis -Mieloji...Ziurek slapia...Zuikuti ar girdi? Vandenys nubego...Kaip as soksiu is tos lovos.Stoviu ir sypsausi,juk suprantu,kad greitai Tave pamatysiu.Nuejau nusiprausti.Vonioj stovejau po vandens srove ir labai Tau dekojau,kad jau ateini.Neskubedama surinkau tase,pasikalbejau telefonu su mama ir su juoku ziurejau,kaip laksto vyras -nezinodamas ka daryti. Nusprendem,kad dar galim pamiegoti.Juk musu laukia tikrai nelengvas darbas.Uzsnudom kas kur.Vyras uzmigo ant sofutes,as ant kedes kuri supasi.Bet jau po pusantros valandos atsikeliau.Pradejau jausti skausmus pilvo apacioj.Nenorejau zadinti pasimetusio vyro,todel nusprendziau paskaiciuoti,kaip daznai buna saremei. Bet jos buvo labai nereguliarios.Kas dvi minutes,kas penkios,kas septynios.Todel nusprendziau zadinti vyra ir vaziuoti iki gimdymo namu. Buvom jau beveik prie Santariskiu,bet uzsimaniau labai gerti.Taip dar niekad manes netroskino.Issigandes vyras uzvaziavo i degaline ir nupirko vandienuko.Atvaziavus i Santariskes neskubedama ejau i akuserijos skyriu.Palaukiau,kol ateis akusere ir palydes iki gimdyklos.Daug maz po 10 minuciu atejo uzsimiegojas gydytojas ir taip skaudziai patikrino,kad vos su koja nespiriau jam.Gydytojas susimaste ir isejo,nieko nepasakes.Dar po penkiu minuciu atejo du gydytojai.Pasirodo vienas is ju buvo rezidentas.Abudu labai svelniai ir neskaudziai patikrino.Pasikalbejo ir pajuokavo su manim kelias minutes.O veliau rimtai pasake,kad nera cia ko delsti.Skatina mane,o jeigu veikla negereja -operuos. Pasirodo,vandenu mazai buvo.O kaklelis vos per du pirstus atsiveres.Saremiuoti reguliariai taip ir nepradejau.Gavus doze skatinamujiu -uzmiegu...Atsikeliu nuo triuksmo,pastovaus gydytoju vaiksciojimo,duru trankymu.Vyras laikantys mano ranka -nusisypsojo.Ateina malonus gydytojas su klausimu ar nejauciu saremiu.Apsizvalgau aplinkui,atsistoju ant koju,prieinu prie lango ir didvyriskai atsakau -NIEKO nejauciu.Gydytojas liepia atsigulti,kad galetu patikrint kakleli.Rezultatas -3cm.OPERUOJAM. Ilgiau laukti negalima,vaikui mazai vandenu... .......Operacija truko apie valanda.Viskas vyko sklandziai,tik mergyte truputi priduso.Gydytojai skyre jai daugiau prieziuros.Mergyzele gime 3700g ,54cm.
     ...Po narkozes atsibudau ir pries save pamaciau vyra su puokste geliu.Nusisypsojau nedrasiai,norejau paklausti kur mano angeliukas,bet buvo sunku kalbeti.Vyras dave buciuka i zanda ir susnibzdejo -Viskas gerai. Dar karta syptelejau ir uzmigau.Atsikelus vakarop pamaciau,kaip vyras liulioja musu meiles kurini.Net sirdi suspaude toks vaizdas.Gaila,po ranka neturejau telefono,kad iamzint ta nuostabia akimirka,bet zinau,kad ji liks mano sirdyje visam gyvenimui.Vyras atnese man musu damute.Maza juodaplauke varlyte.Prispaudziau ja prie saves,o ji ...o ji taip graziai nusisypsojo.Isdydziai vyrui pasakiau ,kad turiu stipria intuicija.Juk nuo pat pradzios zinojau,kad gims dukryte Julija,o ne sunelis Augustas -kaip galvojo daugelis
     Musu varlyte auga labai gerai.Yra stipri ir gera mergyte.Mazas musu aukselis,kurio mes taip norejom,kurio taip laukem.Ir galu gale sulaukem.Norim palinketi visiems susilaukti stebuklelio,pajausti,ka reiskia tapti tevais,isvysti pirma vaiko sypsena.Nuosyrdziai visiems to linkime

     127
258. 

     

     2015.08.10 11:01 (prieš 10 m.)

     2015-08-06 20:03 gimė sveikutė, gražutė mūsų mylima Elija. Svoris - 3355g., ūgis - 51cm. Gimti turėjome liepos 25, bet mergytė neskubėjo visai. Jei nebūtų prasidėjęs gimdymas, tai kitą dieną jau būtų skatinę. Labai džaiudiuosi, kad viskas įvyko natūraliai
     Gimdymas buvo sakyčiau lengvas ir greitas. Iš pradžių ledai judėjo labai lėtai. Pradžioje gimdykloje praleidau apie 5-6 val, o sąrėmiai buvo stiprejantys ir dažni (kas 1-3min), bet progreso praktiškai jokio. Gimdykloje atsidūriau ten su kietu kakleliu ir 2.5-3cm atsiverimu, po 5-6 val kaklelis toks pats kietas ir prasivėręs tik 3,5. Todėl prakirpo vandenis. Vandenukai buvo skaidrūs. Nuo tada prasidėjo didieji "malonumai". Dušo srovė į nugarą + kamuolys mane gelbėjo. Dvi valandas praleidus duše sugebėjau ir pasnūduriuoti tarp sąremių. Po to teko vėl grįšti matuoti toniukų. Labai nenorėjau eiti iš dušo, nes atrodė jei iš ten išeisiu tai skausmo nebeištversiu. Todėl leido man sėtint ant kamuokio matuoti. Dėje be dušo skaudėjo taip, kad net vėmiau. Po toniukų turėjo patikrinti progresą nuo praėjusios apžiūros, bet tuo metu daktarė buvo išlėkusi į operacinę ir akušerės sako reisk palaukti dar gal valandą, kol patikrins. Tuo metu galvojau: "O Dieve, rimtai? dar mažiausiai valandą tikrai teks kentėti? nebegaliu...". Ir tada staigiai atsirado noras būtinai atsistoti nuo to kamuolio. Atsistojau ir prasidėjus sąremiui, atsirado nenuvaldomas noras standintis ir atrodė, kad vaikutis jau lenda. Todėl greitai iškvietėm akušerę, ji greitai supakavo mane ant stalo ir iš operacinės atlėkė gydytoja. Daktarė netikėjo, kad per dvi val įvyko toks progresas, ypač kai man pirmas gimdymas ir kaklelis, dar prieš šiek tiek daugiau nei dvi val, apžiūros metu buvo kietas. Bet patikrino greit ir išpūstom akim sako per kitą saremi jau gali stumti! Po kokių 5-7 saremių stebuklelis jau gulėjo ant mano krūtinės Jokių plyšimų, kirpimų, tik vos pabrozdinta
     Gimdžiau Kauno klinikose. Personalu likau labai patenkinta. Neturiu jokių priekaištų . Planavau gimdyti kitur, bet situacija susiklostė taip, kad nebegalėjau rinktis ir teko likti Kaune. Tačiau visai nesigailiu. Ir net gi džiaugiuosi.

     50
259. 

     

     2015.09.07 22:16 (prieš 10 m.)

     grupeje ''rugpjutinukai'' jau pasakjau savi istorija, bet nutariau papasakoti ir cia, maza kas, gal kam bus nudingas sitas info, pasistengsiu neissiplesti:

     Noreciau pradeti tuo, kad visa nestuma labai bijojau gimdymo, grieztai buvau nusiteikusi gimdyti su apiduru, taciau, kaip buna daznai mes planuojame, o gyvenimas is musu juokiasi:

     12 val nakties nubego vandenys, iskarto prasidejo reguliarus sarimiai,(kas 5 min) pasiskambinom i ligonine liepe atvaziuti, taciau nuvykus ten paaiskejo, kad mano kaklelis yra atsidares tik 1cm, liepe vaziuoti namo ir gryzti tik po 24 val...na mums tos 24 val pasirode keistai, tai manasis dar karta paklause akuseres ar ji yra tikra, kad reikia gryzti ne anksciau negu po 24 val, tai ji su sarkazmu mums atsove: ,,tavo klausimai juokingi'' . o del sarimiu sake, kad tai neimanoma, ji nemato ju cia turbut pradedantieji....
     Tai ka 4 ryto mes buvome namie. Tik izengus pro duris man sarimiai pradejo stipreti tiesiog minutemis, jau po valandos as saukiausi Dievo...tiesiog pasimeciau, galvojau, kad tie sarimiai tokie ir turi buti,(gaila , kad tik dabar suprantu jog tai buvo ne kas kita , kaip standos), taigi, prisileidau vonia (laimei, kad nepyliau i ja atpalaiduojanciu drusku, nes zadejau, bet pamirsau) vonioje pirma pusvalandi skausmas sumazejo, taciau po dar busvalandzio su lyg kekvienu skausmu atrode , kad kazkas ten mane plesia per puse, tik sukosi vienintele galvoje mintis, kaip su tokiais skausmais iki ligonines reikes davaziuoti....taciau to neprireike,nes 6:44 gime mano dukryte tiesiog vonioje, issoviau ja, kaip kulka, isgrebiau is vandens ir pasiguldziau ant krutines, kai manasis atbego visas perbales as jam ramiu balsu ( istikro turbut buvau soke) pasakiau, kad skambintu greitajai. labai greit avyko greitoji, Virkstele nukirpo jie patys, mus nuveze i ligonine. vaistu pagalba isgimdziau placenta. Aisku plysau, taciau ne tiek , kad antra diena negaleciau sedeti.
     Zodziu, gaunasi taip, kad nuo gryzimo is ligonines iki kol gime dukryte praejo 2,5 val.Gimdziau anglijoj, kai dabar atsimenu tos babaikos akuseres zodzius man pikta darosi ir aplamai cia ta ligonines sistema yra idomi, jei neatvaziuoji su dideliu prasidarymu jie siuncia visas namo.....
     laimei, kad budama nescia per yotubee ziurejau laidas apie netiketus ir neiprastus gimdymus. Buciau nepasimetusi jei dukrytei butu ir virkstele apsivyniojusi aplink kakla ar butu teke patiems nukirpti virkstele, mano atveju to neprireike, nes kai dukryte istraukiau is vandens ji jau verke...
     Bet jei rimtai, tai gerai tai, kas gerai baigiasi....

     124
260. sirsulyte

     

     

     5 m. 2 mėn.

     

     2015.10.07 17:35 (prieš 10 m.)

     Žėjau tv, filmą. Jaučiausi puikiai. 1h 20min.netikėtai nubėgo vandenys. Visa išsišiepus pasakiau vyrui,kad laikas važiuoti. Aš nuėjau maudytis, negalėjau patikėt,kad greitai pamatysiu savo mažytę. Buvau euforijoje. Tuo tarpu vyras buvo išsigandęs, lakstė iš vieno kambario į kitą  ir rankiojo daiktus. 2h buvau jau ligoninėje,patikrino buvo jau 8cm atsidarymas ( be to,aš 10d.pravaikščiojau su 5cm,be jokių skausmų). Saremiai buvo reguliarūs ir stiprūs. taigi valanda laiko pravaikščiojau su sąremiais. 3h gulejau jau lovoj. 3h 10min pradėjau stumt, 3 stumimai ir 3h 20min gime mano mergaitė. taigi viskas tetruko 2h

     37

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!