gabby_jz parašė:
Sveikos
Na taip, turėti pagrindą po kojomis kažkokį gal ir reiktų, bet per daug to niekada nesureikšminau
Pastojau be mėnesio 24 metų, buvau 4 kurse, buvom dar nesusituokę. Dirbau nuo 18 metų jau (šokių vadove), studijuodama taip pat, tik nepilnu krūviu. Sėkmingai pabaigiau su 8mėn pilvu universitetą, vyras kaip tik tuo metu išeidinėjo iš darbo dėl algų nemokumo, kažkiek nerimavom, bet tikrai net nesiruošiau dėl to mąstyti apie nėštumo nutraukimą, ar kad vaikutis ne laiku
Vyras 3mėn nerado darbuko, bet paskui iškart 3 pasiūlymai
Grįžom į gimtą miestą, darbe algos vėl vėluodavo jam, nuomojomės butą, bet vis tiek nepergyvenau per daug, kad mums ar mūsų vaikui kažko trūks. Nes jei norėsi, visada rasi išeitį
Nors ir gimdymas ant nosies, išėjo vyras iš to darbo, aplinkiniams gal ir atrodė neatsakingai ar dar kaip, bet kam likt darbe, kuriame nemoka? Nors pareigos ir geros. Ir štai po poros metų vyras pakeitęs dar pora darbų pagaliau užima geras pareigas su nebloga alga, kaip tik šiuo metu perkamės būstą. Žodžiu, mano nuomone, nebūtinai gyvenime viskas turi vykti seka - mokykla, universitetas, darbas, karjera, savas būstas, vaikai
Pritariu, gal savo busto niekad ir neturesi, o juk pirmo vaiko 40 negimdysi, o ir vaikam smagiau kai mamos jaunos....
Pirmo susilaukiau 22 metu, greit suejo 23, buvo netyciukas, buvo visko, ir dziaugsmo ir nerimo ir asaru as nedirbau, buvau paskutiniam kurse, vyras dirbo, bet uzdirbo nedaug...visa nestuma galvojau kad per jauna
Veliau vyras pakeite darba, uzdirbo daugiau, isejo i vaiko prieziuros atostogas, papildomai dirbo, nuo metu isejau as dirbti, pavyko pasitaupyti, nusipirkti sklypa, namo statybom. Antrasis buvo planuotas susilaukiau 26, su vyru nusprendem kad reikia broliuko, siuo metu ir gi nelengva, skaiciuojam kiekviena lita, nes daug reikia statybom...bet manau kad viskas uzgynvenama, o kai sieksi uzsibrezto tikslo vaikai jau augs.