2014.05.29 16:21 (prieš 11 m.)
Pypu parašė:
Na val, vel gi - "jokiu bedu savyje nerasta"."As principinga... na ir ka..?" Na tai stai ir pasekmes. Jam pabodo kariauti? Kodel jis turetu nuolaidziauti vienas? I…
Dėl kilogramų niekad jo nekaltinau ir jeigu jis mane mylėtų tokią kokia esu - man tie papildomi kilogramai tikrai nėra bėda. Bet jeigu vyras pasako pasižiūrėk į veidrodį - tai džiaugsmo ir noro būti jam meiliai neprideda.
Aš ir dabar klausiu, domiuosi, bet visi mūsų pokalbiai buitiniame lygyje. Aš jam esu sakius, kad man trūksta atvirumo, nuoširdžių pokalbių, bet jam to netrūksta, tuo labiau, kad niekada jis nebuvo linkęs į egzistencinius pokalbius iki paryčių. Jis daug ką juokais nuleidžia.
Kodel nenori įtraukti manęs į savo hobį ir aš nežinau, gal jam gėda, kad jo moteris apkūni, gal jis nori jaustis ten laisvu, žodžiu, šito aš nežinau, bet toks jo požiūris man niekada nepatiko, bet atsakymas būna "tau bus neįdomu", o aš jausdama, kad jis ten nepageidauja mano draugijos, per prievartą ir nesiprašydavau ir su laiku tai tapo savaime suprantama jam, bet man pačiai visad kyla klausimas kodėl jis nenorėjo su manim bendros veiklos.. Bet kai gimė vaikas, plius jis darbą pakeitė tai ir laiko hobiui žymiai mažiau jam liko.
Taigi, jeigu aš jam nieko nesakyčiau dėl jo šeimos, dėl hobio draugų, nebandyčiau kalbėtis apie tai, kad man trūksta tiesiog švelnumo - sutartume gerai, bet tokio "sutarimo" ir tik bendros buities aš nenoriu... Supratot ką noriu pasakyti?