2025.11.30 12:13 (prieš 3 mėn.)
Sveikos. Pasidalinsiu savo istorija. Eina septinti metai, kaip su vyru niekaip nepavyko pastoti. Nebuvo net kibimo, net jokios uzuomazgos. Ir siu metu spalio, visai netiketai, menesinem veluojant 2 savaites, nestumo testas parode ryskias dvi juosteles. Sunku buvo patiketi ir suvokti. Iskart nulekiqu pas gine kad paziuretu ar nesapnuoju. Mate gemaline puslele ir tryni. Sake kad pagal mm tureru butu daugiau laiko, bet galbut velesne ovuliacija buvo. Sake stebekim. Lankiausi kas 10 dienu. Atsirado embrionas, sirdutes sar nebuvo matyt. Taciau vistiek viskas atsilikinejo. Kol galiausiai sios savaites rezultatas, kad pagal mm turetu buti virs 10savaiciu, o pagal echo taip ir neislipom is 6. Pasiule laukti kol prades valyti savaime. Sulaukiau, pora dienu patepliojo rudai. Be skausmo. ir viena nakti prasidejo skausmai, liginonej patvirtino kad pasanu i persileidima, leido vykti namo ir valytis savaime. Po tos nakties, ryte atsikelus ir nubegus i vc, krito kresuliai. iskart palengvejo, daugiau diena tik kaip menesiniu kraujavimas. vakare duse vel iskrito puse delno dydzio kleckas, bet ne kraujo kresulys, o kazkokie kaip audiniai, kaip mesgaliai. Siandien eina 3 diena, vis dar pakraujuoju, vis dar skauda. Apie emocine buseja net nereikia pasakoti, po tiek metu, dave tam- kad iskart atimtu... Su vyru mum 30+, ginekologe sako po visko nelaukti ir bandyti vel tuoj pat jei norim, bet neslepsiu, dvejoju, nezinau, tokia traumuojanti patirtis. Dabar tik noriu kad greiciau viskas baigtusi valytis, ir tada labai rimtai teks galvoti apie ateity..