2019.01.24 08:48 (prieš 7 m.)
eglesa parašė:
perskaiciau ir as jau visa foruma. Igyjau daug nauju ziniu - AČIŪ visoms, kurios dalinasi savo vaikuciu patirtimis ir savo jausmais isgyvenimais
Nepasimatė todėl, kad nėra vienodų autistuku. Visų jų spektras labai platus. O maniškis buvo labai geras vaikas. Pradėjom darželį nuo 1,7 mėn. Aš jo iš ten neištraukdavau, kaip jam patikdavo. Žaisdavo su žaislais atsisėdęs, labai gražiai ir tiksliai spalvodavo, buvo bd galo paklusnus. Buvo nedrasus ir tylus berniukas. Mes visi galvojom, kad jis gėdydavosi. Nebuvo stereotipinių judesių, akių komtakto neatsimenu( o ir jis buvo nedrasus, galvą nuleisdavo), puikiai sprendė pratybas. Skaičius ir abecėlę atmintinai mokėjo, pakartodavo eilėraštukus, daineles dainuodavo. Raidos centrą važiavom 3 kartus. Bet matė tik raidos atsilikimą( labiausiai kalba).autizmą paneigė.
Bet kai ėjo į mokyklą. Buvo daug gyvenime pasikeitimų, nauja aplinka, nauja kalba, nauja šeimą( tėtį palikom). Pradėjo eiti skundai iš mokyklos. Iš pradžių nuleidom viską pasikeitimui. Bet paskui pati važiuodama mašina, prasidėjo nerimo priepuolis. Paskui atsirado rankų ir viso kūno judesiai. Ateidavo, pats pasakydavo, nesuprantu kas man čia darosi...
Dabar kai grįžtu į vaikystę, jau suprantu , kad ir anksčiau buvo požymiai, bet aš jų nemačiau arba nenorėjau matyti.
Dabar viskas jau gerai. Susitaikiau kažkiek. Gavom gerą mokyklą. Bijau paauglystės, kad nepaūmėtų. O šiaip kuo mažesnis vaikas, tuo anksčiau reikia pastebėti ir nustatyti šią ligą, kad jiems padėti. Kuo anksčiau lavinti ir dirbti.