2020.10.08 21:47 (prieš 5 m.)
Aprašysiu savo situaciją. Buvau naivi ir galvojau, kad svorio daug besilaukdama nepriaugsiu. Priaugau 25 kg, man labai kaupėsi skysčiai. Judėti per daug nejudėjau, mityba prieš nėštumą buvo gana tvarkinga, o nėštumo metu išpildžiau visas savo mitybines svajones
. Ligoninėje buvome beveik savaitę, po jos grįžau su - 14 kg. Be pastangų nukrito dar 4 kg, aišku, naiviai tikėjausi, kad taip nukris ir visi
. Liko 7 kg, su kuriais gyvenau gerą pusmetį. Nieko nedariau ir nevyko nieko. Tiesa, man iš pradžių tie kg nelabai ir rūpėjo. Apskritai pradėjau mylėti savo kūną, kad ir riebesnį, jis juk į pasaulį atnešė tokį nuostabų kūdikį. Bet, aišku, mane visą tą laiką nervino, kad dauguma turėtų rūbų man tiesiog per maži. Pati po gimdymo buvau kiek apsileidusi, nerūpėjo per daug man tas svoris, bet po kurio laiko pradėjau mąstyti taip: daugumą dalykų savo išvaizdoje galima pakeisti labai greitai (plaukai, nagai, naujas stilius), bet svoris yra tas klausimas, kurio labai greitai neišspręsi. Aišku, galimi greiti sprendimai,bet man jie netiko, nemanau, kad tai sveika ar ilgaamžiška, be to, maitinau ir nenorėjau pakenkti tiems procesams. Atėjo laikas, kai norėjau pradėti grįžti į save. Turiu pasakyti, kad gyvenime nesu metusi svorio, visi mano bandymai būdavo nebent kelių dienų. Aš akcentavausi į mitybą, iš sporto pusės buvo nebent kiek ilgesni pasivaikščiojimai. Atsisakiau cukraus, miltinių patiekalų, mėsą valgydavau tik ryžiais, jei norėdavau bulvių, jas valgydavau tik su daržovėmis. Mityboje liko vaisių, pasidarydavau užkandukų su datulėmis ir riešutais. Pamažinau porcijas, nebevalgydavau prieš pat naktį. To man pakako, kad maždaug per 4 mėnesius niekur neskubant grįžčiau į savo svorį